7 Coco Chanel stiliaus taisyklės, kurios sukėlė sensaciją 1920-aisiais ir yra aktualios iki šiol

XX a. pradžioje moterys dusdavo korsetuose, negalėdavo apsirengti suknelės be tarnaitės pagalbos, o judėti su kietomis iki žemės siekiančiomis sijonais buvo ne tik nepatogu, bet ir pavojinga – bet kuriuo metu galėjai nukristi. 

Tada būtent Coco Chanel atsisakė korsetų, sutrumpino sijonus ir sukūrė sukneles, kurias buvo galima apsirengti savarankiškai, prisimena moterų mados revoliucijos istoriją kanalo „Madingos skrybėlės siluetas“ autorė ir pateikia Coco patarimų sąrašą, kuris aktualus iki šiol:

Mažoji juoda suknelė turi būti kiekvienos moters garderobe – paprasta, idealiai tinkanti, be nereikalingų detalių. 

1926 m. „Vogue“ ją palygino su „Ford“: tokia pat klasika, kuri niekada neišeis iš mados. Rinkitės pagal figūrą, kokybišką audinį ir iki kelių ilgio suknelę – ji tiks bet kokiai progai. 

Chanel pirmoji užsidėjo vyriškas kelnes, pareikšdama, kad moterims reikia judėjimo laisvės. Šiandien tai yra pagrindinis garderobo elementas, bet svarbu jas dėvėti teisingai: aukšta talija, tiesus arba šiek tiek siaurėjantis kirpimas, kokybiškos medžiagos.

„Jei prabanga yra nepatogi, tai nėra prabanga“, – sakė Chanel ir įvedė į madą minkštus audinius, atsisakydama standžių korsetų. 

Šiandien tai yra drabužių, kuriuose patogu „būti“, o ne tik gražiai atrodyti, šūkis.

„Mada praeina, stilius lieka“. Vietoj to, kad būtų sekusi laikinas tendencijas, Chanel kūrė drabužius, kurie išlieka aktualūs dešimtmečius. 

Tvido švarkas, perlų karoliai, dygsniuota rankinė – jie iki šiol yra madingi ir tik brangsta.

„Perlai visada teisūs“ – jie suteikia elegancijos bet kokiam įvaizdžiui ir bet kokiam amžiui. 

Iki Chanel moterys nešiodavosi mažas rankines. Ji sugalvojo rankinę su grandinėle, kad rankos būtų laisvos. Šiandien tai atrodo taip savaime suprantama, kad kiti variantai tiesiog neįmanomi, bet tada tai buvo proveržis.

„Moterį daro batai“, teigė Chanel ir sukūrė dviejų spalvų batelius su patogiu, neaukštu kulnu, vizualiai pailginančiu koją, įrodydama, kad grožis neturi sukelti kančios.