Andrius Tapinas aštriai „sudirbo“ Andrių Užkalnį: populiarumo laikai jau baigėsi, jaučiasi naftalino kvapas

Feisbuke paskelbtame įraše A. Tapinas teigė, kad A. Užkalnio populiarumo žvaigždė jau net ne leidžiasi, o gerokai nusileido, tačiau žinomas apžvalgininkas esą negali susitaikyti su prarandamu populiarumu.

A. Tapinas taip pat įgėlė A. Užkalniui dėl permainų asmeniniame gyvenime – ilgiau nei penkerius metus gyvavusio žurnalo uždarymo, skyrybų su ilgamete drauge Fausta Marija Leščiauskaite.

„Senatvė yra nelengvas dalykas. Vieniems pavyksta senti oriai, kitiems nelabai.

Aišku, sunku susitaikyti, kai kažkada buvai populiarus ir madingas, turėjai autorines laidas ir žurnalus, o fanai vis dar laukė Grand šou arenose, o dabar neliko nei žurnalo, nei redaktorės, į televiziją gali grįžti tik į projektą „numesiu svorį per kelis mėnesius“ – kaip ta barzdota moteris, kurią rodydavo viduramžių turguose, bet ko nepadarysi dėl lašo eterio šeštadienio ryte per TV3, o nusimušęs moralinis kompasas, matyt, taip ir negrįžo į savo vietą.

Gyvybės šaltinis – feisbuko laikai išseko, net nuolat kartojami 2019 metais rašyti tekstai nebeatmuša to naftalino kvapo ir artėja tas neišvengiamas laikas, kai dėl 100 laikų teks nusimauti triusikus.

Dar lieka laikytis Delfi portale, kur apie save rašai trečiuoju asmeniu ir save patį įtikini, kad dar esi svarbus.

Nes spirgai ant cepelinų patys neužsipils, o paskutinio šanso barterinės reklamos tuoj išseks.

Senti galima oriai.

Arba galima vieną dieną guostis LRT apie patiriamas patyčias, o kitą dieną apvemti niekuo dėtą garbaus amžiaus žurnalistą, kuris gyvenime tau nėra pasakęs blogo žodžio, pavadinant jį „geriatrine beždžione“ ir „apgailėtinu debilu“, ir „senu idiotu“.

Mes su Olegu Surajevu, kaip suprantu, dar blogesni už geriatrines beždžiones, bet kaip nors išgyvensim.

Dėl šimto laikų netgi išsitrauksi ketvirtos klasės kozirį – „ateisiu pas jūsų mamą, nes ji mažiau kam čiulpia“.

O laikai vis tiek neateis.

Senti nėra lengva. Mokykimės senti“, – rašė A. Tapinas.

alfa.lt