Sauliaus Skvernelio politinis „prisikėlimas“: nuo kategoriško atsisveikinimo iki minčių apie prezidento rinkimus
(1)Kas paskatino taip greitai pakeisti poziciją ir ar tai iš tiesų gali būti S. Skvernelio politinio sugrįžimo pradžia?
Politologai šį posūkį vertina skirtingai – vieni jo perspektyvas mato skeptiškai, kiti neatmeta galimybės, kad buvęs premjeras dar turi politinio potencialo.
Sustabdė narystę partijoj
Dar balandį toks scenarijus būtų atrodęs sunkiai įsivaizduojamas. Įtarimų korupcija sulaukęs S. Skvernelis pasitraukė iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pareigų, sustabdė narystę partijoje, paliko demokratų frakciją ir viešai paskelbė, kad politikoje jo daugiau nebebus.
„Viskas, politinė karjera baigta“, – balandžio 14-ąją pareiškė S. Skvernelis.
Tąkart politikas tikino neketinantis dalyvauti jokiuose būsimuose rinkimuose ir savo sprendimą apibūdino dar kategoriškiau – esą taškas padėtas „tvirtai, negrįžtamai ir visam laikui“.
Tačiau praėjo vos keli mėnesiai ir kategorišką atsisveikinimą su politika pakeitė visai kita retorika.
Liepą S. Skvernelis jau prabilo apie galimybę dalyvauti 2027 m. savivaldos rinkimuose, priminė 2028 m. vyksiančius Seimo rinkimus, o kalbėdamas apie jam pritaikytas kardomąsias priemones užsiminė ir apie dar tolimesnį politinį horizontą – 2029 m. prezidento rinkimus.
Motyvuoja elgtis kitaip
Pats politikas tokio savo pozicijos pasikeitimo pernelyg neslepia. Jam pritaikytą apykoję S. Skvernelis įvardijo kaip priemonę, kuri turėjo jį „damušti iki galo“, tačiau, anot jo, pasiekė priešingą rezultatą – „motyvuoja elgtis kitaip“.
Keičiasi ne tik S. Skvernelio kalbos apie politinę ateitį. Balandį pabrėžęs pasitikėjimą teisėsauga, dabar buvęs premjeras vis garsiau kalba apie politinę savo bylos dimensiją.
Pirmadienį paskelbta, kad dėl aukščiausių šalies politikų viešų pareiškimų apie jo bylą S. Skvernelis ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Pats politikas pabrėžia nevadinantis bylos politine, tačiau tvirtina, kad ši jau „įgavo politinius aspektus“.
Vargu ar išlips iš žemiausių reitingų sąrašo
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius S. Skvernelio sugrįžimo į aktyvesnį politinį gyvenimą perspektyvas vertina skeptiškai.
Anot jo, buvęs premjeras dabar mėgina siųsti žinią, kad kovoja ne tiek dėl savo asmeninių interesų, kiek dėl teisės viršenybės Lietuvoje, tačiau jo paties elgesyje politologas įžvelgia prieštaravimų.
„Jis teigia, kad prezidentas neturėjo teisės komentuoti vykstantį tyrima, nes tai yra spaudimo darymas teisėsaugos institucijoms. Iš kitos pusės, jis pripažįsta, kad teisėsauga buvo neleidusi bendrauti su Agne Silickiene, bet jam žmogiškai norėjosi su kažkuo kalbėtis, pasiguosti“, – Alfa.lt sakė M. Baltrukevičius.
Pasak politologo, šiuo atveju pats S. Skvernelis nesilaikė teisėsaugos nustatyto apribojimo, o vėliau mėgino šią aplinkybę sumenkinti ir sušvelninti. Todėl jo deklaruojama kova už teisės viršenybę, M. Baltrukevičiaus vertinimu, stokoja nuoseklumo.
Politologas atkreipė dėmesį ir į pasikeitusią buvusio premjero laikyseną teisėsaugos atžvilgiu. Prasidėjus istorijai S. Skvernelio reakcija, anot jo, buvo visiškai kitokia – politikas demonstravo pasitikėjimą institucijomis ir savo partiją tikino, kad tyrimas galiausiai baigsis niekuo: „Dabar matome visai kitokį S. Skvernelį ir kitokią reakciją į tai, kas vyksta, bet, žvelgiant iš politinės pusės, vargu ar tai yra perspektyvu.“
Jo vertinimu, dabartine komunikacija S. Skvernelis iš tiesų mėgina keisti savo poziciją viešojoje erdvėje ir save pateikti ne vien kaip įtarimų sulaukusį politiką, bet ir kaip žmogų, keliantį klausimus dėl jam taikomų priemonių bei politinio kišimosi į procesą.
Vis dėlto M. Baltrukevičius nemano, kad aktyvesnis S. Skvernelio sugrįžimas į politinį gyvenimą galėtų jam atnešti reikšmingų politinių dividendų.
Įžvelgia begalę strategijų ir galimybę grįžti pas demokratus
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Lauras Bielinis S. Skvernelio suaktyvėjime įžvelgia gana natūralų bandymą sugrįžti į erdvę, kurioje buvęs premjeras praleido didelę savo profesinio gyvenimo dalį.
Anot politologo, S. Skvernelis ilgą laiką veikė politikoje, užėmė ne vienas aukštas pareigas, todėl tikėtina, kad ir toliau save pirmiausia mato būtent politinėje erdvėje: „Jis suvokė, kad, be politikos, be veikimo politikoje, jam, ko gero, nelieka erdvės veiksmui. Todėl jis, ko gero, ir ruošiasi grįžti.“
Tačiau politologas neatmeta, kad kartu vyksta ir sąmoningas S. Skvernelio viešojo įvaizdžio keitimas.
Pasak jo, dabartinė buvusio premjero laikysena gali būti strategija, tačiau ją galėjo paskatinti ir paties politiko vertinimas, jog jo teisinė situacija nėra tokia vienareikšmė, kaip iš pradžių galėjo atrodyti viešojoje erdvėje.
„Jis ne tik ruošiasi, jis tą ir daro – bando paneigti ir kritikuoti tas pozicijas ir tuos atvejus, kurie jį pasmerkė galutinai. Jis kovoja dėl savo vietos pasaulyje“, – teigė L. Bielinis.
Skirtingai nei M. Baltrukevičius, L. Bielinis neatmeta galimybės, kad tokia strategija gali rasti atgarsį tarp dalies rinkėjų.
Anot jo, visuomenėje yra nemažai žmonių, kurie skeptiškai vertina valstybės institucijas, todėl politiko konfliktas su jomis nebūtinai automatiškai tampa politine našta.
Politologas mano, kad S. Skvernelis vis dar turi tam tikro politinio potencialo ir palaikymo, tačiau galimybę jį paversti realiu sugrįžimu pirmiausia nulems jo teisinės problemos: „Jis gali grįžti ir į tuos pačius demokratus, bet viskas priklausys nuo to, kaip jam išsispręs teisinė byla.“
Šaltinis: Parengta pagal Alfa.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą