Antroji Saulės sistema: mokslininkai išsiaiškino, kuriose planetose gali gyventi ateiviai

Dabar manoma, kad potencialios ateivių gyvybės reikėtų ieškoti uolėtose planetose, kurios yra panašaus dydžio kaip Žemė ir skrieja aplink mažas raudonąsias nykštukes.

Tokio tipo žvaigždžių gausiausia yra Paukščių take. Arčiausiai Žemės esanti raudonoji nykštukė yra TRAPPIST-1. 

Ši žvaigždė nuo mūsų nutolusi per 40 šviesmečių, o aplink ją sukasi 7 uolėtos planetos, savo dydžiu panašios į Žemę. Todėl ši sistema kartais vadinama antrąja Saulės sistema. 

Ankstesni tyrimai parodė, kad šiose planetose negali būti gyvybės. Mat stipri žvaigždės spinduliuotė turėtų išgarinti bet kokį paviršiuje esantį vandenį. Naujojo tyrimo, paskelbto žurnale „Nature Communications“, autoriai mano, kad kai kurie įvykiai uolinių planetų, skriejančių aplink raudonąsias nykštukes, evoliucijos metu gali lemti stabilios atmosferos, būtinos gyvybei palaikyti, susidarymą, rašo „Phys".

Pasak mokslininkų, tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad prie raudonųjų nykštukių esančios uolinės planetos gali turėti atmosferas, kurių nesunaikina stipri jų gimtųjų žvaigždžių spinduliuotė. Taigi tokiose planetose gali būti sąlygos atsirasti ir vystytis ateivių gyvybei.

Kol kas Webbo kosminiu teleskopu gauti duomenys rodo, kad arčiausiai žvaigždės TRAPPIST-1 esančios uolinės planetos, kurių temperatūra yra aukšta, neturi reikšmingos atmosferos. Tuo pat metu teleskopui nepavyko nustatyti, ar tolimesnės planetos, esančios TRAPPIST-1 žvaigždės gyvenamojoje zonoje, kur yra palankiausios sąlygos skystam vandeniui planetų paviršiuje egzistuoti ir svetimai gyvybei atsirasti, turi storesnę atmosferą.

Tyrimo autoriai sukūrė uolinės planetos evoliucijos modelį nuo jos formavimosi pradžios - karšto išlydyto objekto - iki sukietėjimo ir virsmo Žemės tipo planeta per šimtus milijonų metų.

 

Kaip parodė modeliavimas, iš pradžių iš uolinių planetų į kosmosą skriejo vandenilis arba kitos lengvosios dujos. Tačiau toliau nuo raudonosios nykštukės esančiose planetose, kur temperatūra ne tokia aukšta, vandenilis planetų viduje reagavo su deguonimi ir geležimi. 

Taigi šio proceso metu susidarė vanduo ir sunkesnės dujos, o tai lėmė, kad susiformavo nemaža atmosfera, kuri laikui bėgant išlieka stabili. Tuo pat metu vanduo greitai nusėda į planetų, esančių raudonosios nykštukės gyvenamojoje zonoje, paviršių ir labai nedaug vandens išgaruoja į kosmosą.

Todėl mokslininkai mano, kad visas pastangas reikėtų nukreipti į tolimesnių TRAPPIST-1 žvaigždės planetų, kurios gali turėti storas ir stabilias atmosferas, tyrimus. Tyrimo autoriai mano, kad karštesnės šios sistemos planetos tikrai neturi atmosferų.

Mokslininkų teigimu, jei atmosfera bus rasta tolimesnėse Žemės tipo planetose prie TRAPPIST-1 žvaigždės, vadinasi, jų paviršiuje gali būti skysto vandens, vidutinio klimato ir būtinų sąlygų ateivių gyvybei egzistuoti.

Taip pat mokslininkai teigia, kad būtina nuodugniau ištirti kaimynines ir kitas mums artimas raudonąsias nykštukes, nes ten taip pat gali būti Žemės grupės planetų su atmosfera, taigi ir su potencialia ateivių gyvybe.

Šaltinis: focus.ua