Apsilankė dviejuose lietuviško pajūrio kempinguose

Apsilankė dviejuose lietuviško pajūrio kempinguose: vienas stebina aukšta kokybe už mažą kainą, kitas – keistais būdais pasipinigauti

(2)

Norintiems kiek ilgiau šią vasarą pabūti prie lietuviškų Baltijos jūros krantų, bet nemėgstantiems permokėti už apgyvendinimą ar tiesiog teikiantiems prioritetą poilsiui gamtoje visai netoli jūros, yra labai puiki išeitis – kempingai.

Jų pajūryje – net keli, o šiame straipsnyje apžvelgsiu du, itin skirtingus, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių tokius pat vertus dėmesio: Palangos kempingas „Compensa“ ir Karklėje įsikūręs poilsio kompleksas „Olando kepurė“. Vienas iš jų mane šiek tiek nuvylė ir sukėlė nepatogumų, o kitas – labai maloniai nustebino ir visą viešnagę pavertė tikrai malonia patirtimi.

Atvykusi darbuotis į Palangą, ieškojau kokios nors stovyklavietės, kuri būtų ne per daug nutolusi nuo šio populiaraus kurorto centro.

Prieš kelerius metus man teko išbandyti šalia Kunigiškių įsikūrusį kempingą „Poilsiavietė prie jūros“, tačiau atmintyje įstrigo itin maža ir nelabai patogi teritorija: tuo metu pasirodė per mažai medžių, taigi ir privatumo.

Be to, karštomis dienomis palapinė stipriai įkaista, tad vos saulei pakilus tenka iš jos ropštis.

Masinis kempingas, tačiau netinka poilsiui su palapine

Laimei, radau dar neišbandytą, tačiau panašiu atstumu nuo centro – apie penkis kilometrus – nutolusį kempingą „Compensa“. Iškart trim naktims išsipirkau vietą sau, palapinei ir automobiliui.

Už visus tris ir buvo priskaičiuoti pinigai – vieta palapinei ir automobiliui parai kainavo 12 Eur, dar ir mokestį už žmogų priskaičiavo – 6 Eur parai. Tai man sukėlė klausimų: pavyzdžiui, kam statytis palapinę be gyventojų? Koks tokio palapinės apgyvendinimo tikslas?

Ar kas nors yra nusipirkęs čia tiesiog vietą savo palapinei, ją pastatęs ir tada išėjęs nakvoti į kokį prabangų namuką ar kemperį? Šiuos klausimus, aišku, pasilikau sau, bet būtų labai įdomu, jei man į juos kas nors atsakytų.

Taip pat nustebau ir sumokėjusi 3 Eur pagalvės mokestį, nes oficialiai kempingas nuo Palangos nutolęs apie penkis kilometrus, tai kaip ir nebe Palangai jis turėtų nukeliauti.

Tik tada kur? Be to nakvojant savo palapinėje dažniausiai ir pagalve pasirūpini pats. Bet čia jau šiek tiek ironizuoju, nepykite.

Taigi, euras prie euro – ir iš viso gavosi 57 Eur už tris naktis miške absoliučiai be jokio apšvietimo, su visai kitame teritorijos gale paliktu automobiliu, labai prastu interneto ryšiu, ribotomis galimybėmis pasikrauti mobiliuosius įrenginius bei visą darbui reikalingą įrangą ir dar neįskaičiuotu dušu.

Taip, būtent, šilčiausiomis vasaros dienomis, kai kartais to dušo reikia ne tik kasdien, bet bent po porą kartų per dieną.

Kiek komiška, tačiau dušu pasinaudoti galima, tik tam reikia turėti lygiai vieno euro monetą, ne po 50 centų, 2 Eur ar dar kaip kitaip randate piniginėje, bet būtent 1 Eur.

Šį pinigą įmetę į griežtai atrodantį metalinį aparatą, mieli kempingo svečiai, turėsite lygiai 6 min. karšto vandens savo smėlėtam kūnui nusiprausti tikrai ne pirmos jaunystės duše.

Jei neturite euro monetos, tada teks keliauti į kempingo centre įsikūrusį restoraną ir prašyti padavėjų, kad iškratytų savo arbatpinigių indelį.

Jokiu būdu neikite to daryti ten, jei prieš tai visai neturėjote smulkių, kad paliktumėte padavėjai „arbatos“, nes būtinai susitiksite tą pačią, kuri nepatenkinta povyza ieškos jums tų smulkesnių. Būtent taip man ir atsitiko – teko patirti nepatogumų ir man, ir jai.

Kad jau prakalbom apie restoraną, tai jo interjeras man paliko įspūdį, maistas taip pat skanus, tik ne toks ir pigus. Už šaltibarščius sumokėjau 4 Eur, bet gavau mažą mažą sriubinį indelį, kurio tikrai nepakako nei užkandžiui.

Sūrio pyragas kainavo 5 Eur ir buvo patiektas kaip meno kūrinys, o burnoje tiesiog ištirpo, tad jį tikrai užskaitau.

Šio restorano meniu dar siūlo ir grilio patiekalus, kurie nepasirodė itin brangūs: pavyzdžiui, vištienos kepsnį galima įsigyti už 11 Eur.

Tik turint omenyje, kad kempingas apskritai yra vienas pigiausių (jei ne pats pigiausias) poilsiavimo būdų, tai gan prabangaus interjero restoranas neatrodo kaip tinkamiausias maitinimo vietos pobūdžio parinkimas.

Esu giliai įsitikinusi, kad čia labiausiai tiktų „Cepeliniškės“. Būtų geriausias feng shui kempinge su mokamu dušu.

Grįžtant prie didžiulės teritorijos su milžiniškais atstumais, tai labai įdomi situacija: jei nori miegoti ne tiesiai po saule, o miškelyje, privažiuoti automobiliu negali, nors dar prieš metus galėjai.

„Žmonės tokį šiukšlyną paliko praeitais metais, kad baisu. Tai dabar nebegalima privažiuoti“, – griežtai tarė administratorė, ir aš jau supratau, kad nemažą palapinę, miegmaišį bei kitus stovyklavimo reikmenis tiesiog tempsiu gana tolokai į tą miškelį.

Su visa pagarba miškui, labai nepatogus ir apie stovyklautojus nepagalvotas sprendimas.

Šioje vietoje leisdama tris paras pajaučiau, kad apie palapinių gyventojus išties mažiausiai pagalvota: miškelyje trūksta nors menkiausio apšvietimo, o jis ne toks jau ir mažas, tad sutemus leistis į kelionę į tualetą nelabai jauku.

Jokių lauko baldų irgi nematyt, kur galėtum prisėsti prie savo palapinės patogiai papusryčiauti, leisti vakarus su draugais ar, mano atveju, padirbėti.

Susidarė įspūdis, kad tai labiau kemperiams skirta poilsiavietė, nes jiems dedikuotos net dvi įspūdingo dydžio aikštės, kurios man besilankant buvo beveik sausakimšos.

Taip pat veikia ir hostelis, galima išsinuomoti namuką, o egzotiškesnei patirčiai – netgi traukinio vagoną. Prieš atvykstant patikrinau ir visų šių variantų užimtumą – praktiškai viskas buvo rezervuota. Ar galite įsivaizduoti?

Žinoma, kempinge pastebėjau ir pliusų. Pirmiausia, labai patiko, kad prausyklose visada būdavo muilo, plaukų džiovintuvai, o tualetuose – tualetinio popieriaus.

Kitas puikus dalykas šeimoms ir draugų kompanijoms – begalė užsiėmimų vaikams bei suaugusiems: krepšinio, futbolo, teniso, vaikų žaidimų aikštelės, specialus kupolas, kuriame vaikai gali piešti ir užsiimti įvairiais žaidimais. Taip pat netoli Palangos centras, o jūra – vos už 600 metrų.

Viską susumavus, poilsį su palapine šiame kempinge vertinčiau trimis palapinėmis iš penkių. Neabejoju, kad norintiems daugiau šurmulio, mažesnio atstumo iki Palangos centro ir atostogaujantiems su kemperiais, ši vieta greičiausiai būtų tobula, tačiau palapinių entuziastams šiuo metu ją nelabai rekomenduočiau.

Vis dėlto kempingo populiarumas yra didžiulis, tad kitą kartą išmėginsiu hostelį ar namelius – galbūt ten patirtis bus geresnė.

Priešingybė „Compensai“ – kempingas „Olando kepurė“

Antrasis mano aplankytas poilsio kompleksas – nutolęs nuo Palangos šurmulio, įsikūręs labai ramioje vietoje, Karklėje. „Olando kepurėje“ apsilankiau jau antrus metus iš eilės, nes jis turi viską, ko reikia kokybiškam poilsiui atvykus su palapine. Būtent tai, ko, mano pastebėjimu, neturi Palangos kempingas „Compensa“.

Norėčiau pradėti nuo patogaus privažiavimo automobiliu iki išsirinktos stovyklavimo vietos po medžiais su jaukiu vakariniu apšvietimu ir lauko baldais kiekvienai poilsiautojų kompanijai.

Toliau – nepriekaištingi naujutėlaičiai tualetai, (nemokami!) dušai, patogios prausyklos ir lauke, ir namuke, pasakiška vaikų žaidimų aikštelė. Taip pat jauki mini virtuvėlė, tvarkingas virdulys vakarinei žolelių arbatai užsikaisti, skalbyklė, džiovyklė (už papildomą 10 Eur mokestį).

Atrodo, kempingas įsikūręs tolėliau nuo didesnių gyvenviečių, kažkur tiesiog miške, tačiau mane labai nustebino puikus interneto ryšys. Vadinasi, galima drąsiai čia vykti darbostogų, net jei ir būtina pasidaryti „Zoom“ susitikimą.

Kaina – irgi ne paskutinės svarbos dalykas. Už parą sumokėjau net 4 eurais mažiau nei pirmajame kempinge: 10 Eur už vietą palapinei (jau iškart su žmogumi joje) ir 5 Eur už automobilio stovėjimą visą parą. Be jokių papildomų pagalvės, dušo ar kitų neaiškių mokesčių.

Čia jaučiausi tikrai gerokai saugesnė, nes visa teritorija yra ne tik aptverta, bet ir stebima vaizdo kameromis. Aišku, galbūt dėl gerokai mažesnės teritorijos, tačiau bendra atmosfera man tikrai pasirodė malonesnė ir priimtinesnė.

Žinoma, restoranas ir čia nėra pigus, nors be galo dailus, o jo kolektyvas – nuostabiai draugiškas ir malonus.

Bet šioje vietoje turbūt visada galima tiesiog nuvykti į artimiausią prekybos centrą ir nusipirkti maisto produktų, kuriuos patogiai laikysite bendros virtuvėlės šaldytuve. Tuo ir žavus savarankiškas stovyklavimas kempinge – pasinaudodamas jo suteikiamais patogumais gali susikurti sau tinkamiausią poilsį pajūryje.

Taigi, „Olando kepurės“ kokybės ir kainos santykis – tikrai puikus, o atmosferoje jaučiasi meilė, atida ir rūpestis lankytojams. Suprantama, kad mažesniame versle paprasčiau išlaikyti tą meilę ir dėmesį, bet aš nuoširdžiai daug mieliau rinkčiausi tokią vietą, kurioje galiu jaustis saugiai ir patogiai.

Tad šiam kempingui duodu penkias palapines iš penkių ir rekomenduoju išbandyti tiems, kam patinka pabėgimas nuo miesto triukšmo į gamtą, prie jūros, kuri – vos už 500 metrų.

DELFI

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder