Ar gyvename ant pamirštos civilizacijos griuvėsių? 5 archeologinės paslaptys, kurios iki šiol neįmintos
1. Milžiniški akmeniniai veidai: gamtos žaismas ar senovės skulptūra?
Visame pasaulyje – nuo Kanados iki Uralo kalnų ir Amazonės džiunglių – aptinkamos uolos, primenančios tobulas skulptūras.
Oficialusis mokslas tai dažnai nurašo pareidolijai (žmogaus smegenų savybei matyti veidus atsitiktinėse formose), tačiau matavimai rodo neįtikėtiną simetriją, kurios gamta viena pati sukurti negali.
Markahuasi plynaukštė (Peru): 4 000 metrų aukštyje esantys akmenys vaizduoja ne tik skirtingas žmonių rases, bet ir gyvūnus (dramblius, kupranugarius), kurie Peru niekada negyveno.
Erozijos mįslė: Didysis Gizos Sfinksas turi vandens erozijos žymių, o tai reiškia, kad jį skalbė stiprios liūtys. Problema ta, kad tokie lietūs Egipte lijo prieš 10–12 tūkstančių metų, kai, pasak istorikų, ten gyveno tik primityvūs medžiotojai.
2. Antikytheros mechanizmas: 2000 metų senumo kompiuteris
1901 metais prie Graikijos krantų iš nuskendusio laivo buvo iškeltas oksiduotas bronzos gabalas, kuriame vėliau pastebėtos sudėtingos krumpliaračių sistemos.
Tai buvo mechaninis įrenginys, neįtikėtinai tiksliai nustatydavęs Saulės, Mėnulio ir planetų padėtį.
Jame naudota sistema su paslinktu centru, kurią Europos laikrodininkai iš naujo išrado tik XV amžiuje. Tokioms detalėms pagaminti reikėjo staklių ir išvystytos mechanikos teorijos, kurios senovės tekstuose oficialiai nėra.
Tai yra realus, apčiuopiamas ir moksliškai ištirtas objektas. Apie jį išsamiai rašė žurnalas „Nature“ bei „Smithsonian Magazine“.
Mokslo verdiktas: Tai nėra ateivių kūrinys, o neįtikėtinas graikų mechanikos pavyzdys. Jis įrodo, kad senovės technologijos buvo kur kas pažangesnės nei manėme, tačiau vėliau šios žinios buvo prarastos tūkstančiui metų.
3. Londono kūjis ir tūkstantmetė elektra
Teksase rastas kūjis, įaugęs į 140 milijonų metų senumo klintį, sukrėtė mokslininkus ne tik savo amžiumi, bet ir sudėtimi.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad jo galvutė pagaminta iš tokio grynumo geležies, kokią šiandien išgauname tik sudėtingais elektrolizės būdais. Metalas nerūdija net drėgname muziejaus ore, nes jame nėra anglies ir kitų priemaišų.
Mokslo verdiktas: „Londono kūjis“ dažnai cituojamas kreacionistų, siekiant paneigti evoliuciją, tačiau geologai mano, kad uoliena aplink jį galėjo susiformuoti santykinai greitai per kalcitizacijos procesą.
Bagdado baterija: 2000 metų senumo moliniai indai su variniais vamzdeliais ir geležies strypais viduje pasirodė esantys veikiantys srovės šaltiniai. Eksperimentai parodė, kad užpildžius juos vynuogių actu, prietaisai generuoja elektrą, kurią senovės juvelyrai galėjo naudoti auksavimui (galvanikai).
Mokslo verdiktas: „Bagdado baterija“ tikrai generuoja srovę, bet nėra įrodymų, kad ji buvo naudojama kaip energijos šaltinis – galbūt tai buvo indas ritualiniams ritiniams saugoti.
4. Piri Reis žemėlapis: Antarktida be ledo
1513 metais turkų admirolas Piri Reis nubraižė pasaulio žemėlapį, kuriame detaliai pavaizduota Antarktida.
Didžiausia nuostaba kilo suvokus, kad žemyne pavaizduoti kalnų gūbriai ir upių vagos, kurios dabar yra po kilometriniais ledo sluoksniais.
Seisminiai tyrimai patvirtino, kad žemėlapio kontūrai tiksliai atitinka poledinį reljefą. Spėjama, kad Antarktida be ledo paskutinį kartą buvo prieš mažiausiai 6000 metų, tad kyla klausimas: kas tuomet galėjo atlikti tokius tikslius kartografinius matavimus, primenančius vaizdą iš kosmoso?
Mokslo verdiktas: Kartografai sutinka, kad jis itin tikslus, tačiau ginčijasi dėl Antarktidos. Dauguma mokslininkų teigia, kad tai greičiau Pietų Amerikos pakrantės pratęsimas arba hipotetinis „Pietų žemynas“, o ne poledinis vaizdas.
Teorija apie Antarktidą be ledo išpopuliarėjo per Charlesą Hapgoodą, tačiau geologai ją vertina skeptiškai.
5. Genetinės manipuliacijos ir „uždrausta“ evoliucija
Mokslininkai pastebi, kad maždaug prieš 200 tūkstančių metų žmogaus smegenys padidėjo tris kartus per neįtikėtinai trumpą laiką – toks šuolis gamtoje praktiškai neįmanomas.
Žmogaus DNR rasta „pagreitinto vystymosi zonų“, kurios skiriasi nuo visų kitų primatų. Pavyzdžiui, antroji žmogaus chromosoma atrodo kaip dvi preciziškai sulietos beždžionės chromosomos.
Šumerų legendos ir kiti senovės mitai pasakoja, kad „dievai“ (Anunakiai) modifikavo vietinių būtybių genetinį kodą, kad sukurtų pagalbininką. Šiuolaikinės genetikos žiniomis, šie pasakojimai vis labiau primena laboratorinių eksperimentų aprašymus.
Šie radiniai rodo, kad žmonijos istorija nėra tiesi linija nuo akmens amžiaus iki šiandienos.
Gali būti, kad mes gyvename ant griuvėsių kur kas senesnės, globalios civilizacijos, kuri žuvo katastrofos metu, palikusi po savęs technologines mįsles, kurių net ir šiandieninis mokslas nepajėgia visiškai perprasti.
Išvada: Informacija apie šiuos radinius yra iš dalies patikima – patys objektai egzistuoja, tačiau pasakojimai apie jų „paslaptingumą“ dažnai yra dirbtinai išpučiami pramogų tikslais. Tikroji paslaptis dažnai yra ne „ateiviai“, o tai, kokie neįtikėtinai protingi ir techniškai pajėgūs buvo mūsų protėviai, nors mes linkę juos nuvertinti.
Šaltinis: Apibendrinta remiantis Skeptic Magazine, Archaeology Magazine ir Live Science publikacijomis
Rašyti komentarą