Ar jau metas sodinti vynuoges Lietuvoje?

Neskubėkite sodinti, palaukite gegužės mėnesio

Vynmedžių sodinimui galima ruoštis jau dabar, tačiau sodinukus į žemę įkasti reikėtų tik vėlyvą pavasarį - gegužės pradžioje–viduryje. „Galima orientuotis pagal tai, kada vyksta paroda „Vyno dienos“.

Jei paroda šiais metais gegužės 5–6 dienomis, tai pasodinsim vynuoges prieš ją arba po jos, ir bus ramu“, – pataria vienas didžiausių lietuviškų vynuogių veislių augintojas ir vyndarys Raimundas Nagelė.

Rokiškio rajone, Taručiuose, per 500 lietuviškų vynuogių veislių vynmedžių auginantis ir iš jų vyną su sūnumi Luku darantis R. Nagelė šia veikla užsiima jau per 20 metų. Tad, anot jo, daug skirtingų strategijų per tiek laiko jau buvo išmėginta, paneigta arba patvirtinta.

Vynuogininkystė ir vyndarystė Lietuvoje – auganti žemės ūkio sritis

Su panašiais klausimais – kada sodinti, ką sodinti - pradedantieji vynuogių augintojai dažnai ateina tiesiai pas Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentą Ramūną Pilvelį.

Tačiau vyras tikina, kuo daugiau jis žinąs apie vynuogių auginimą, tuo mažiau norįs konsultuoti vynuogių auginimo klausimais: „Vis labiau suprantu, kad dar ir pats daug ko nežinau, o Lietuvoje žmonės labai drąsūs, pirmiau imasi veiksmų, nes labai nori, ir tik vėliau pagalvoja, kas iš to bus“, – juokavo jis.

Prieš metus Europos Sąjungai pagaliau pripažinus Lietuvą vynuogių auginimo šalimi, šia niša susidomėjusių ūkininkų ir mėgėjų labai padaugėjo.



„Pernai LR Seimas supaprastino ir vynuogių vyno gamybos licencijavimą, atsiranda paramos vynuogių auginimui ir vyno gamybai.

Žinoma, liko dar daug ką nuveikti, kad vynuogininkams Lietuvoje būtų lengviau įsitvirtinti ir auginti vynuoges, bet žingsnis po žingsnio mes, Lietuvos vynuogininkų asociacija, padedame Lietuvos vynuogininkams pradėti veiklą Lietuvoje“, – komentavo R. Pilvelis.

Kėdainių rajone per du tūkstančius vynmedžių auginantis Ernestas Aušvicas augina ir prekiauja ne tik Lietuvoje populiariausiomis hibridinėmis vynmedžių veislėmis, tokiomis kaip ‘Solaris’, ‘Regent’ ar ‘Marquette’, bet ir pirmasis Lietuvoje pradėjo auginti europines, visiems gerai pažįstamas ar bent jau girdėtas veisles: ‘Chardonnay’, ‘Pinot Noir’, ‘Sauvignon Blanc’ ir kt. Iš jų jau pasigamina ir vyno.

Ūkininkas taip pat pastebi augantį susidomėjimą ne tik vynuogininkyste, bet ir vynininkyste: „Pastebime, kad vynuogynus Lietuvoje pradeda sodinti vis didesniais plotais.

Dalis būsimų vynuogynų savininkų kreipiasi ne tik dėl sodinukų, bet ir prašo patarti, rekomenduoti veisles, pasidalinti patirtimi.

Tokiu būdu esam padėję įkurti gan nemažus vynuogynus“, – pastebėjo E. Aušvicas, kasmet parduodantis po kelis tūkstančius vynuogių sodinukų tiek mėgėjams, tiek profesionalams.

Prieš pirkdami sodinukus – atsakykite į svarbiausią klausimą

Prieš perkant vynuogių sodinukus, reikia sau atsakyti į svarbiausią klausimą – kam man reikalingos vynuogės:  valgymui, sultims, kaip sodo, terasos dekoracija ar vyno gamybai.

Atsakymai lems, kokių ir kiek sodinukų jums reikės – desertinių ar vyninių vynuogių veislių. Taip pat tai padės atrinkti ir sodinimo vietą – ar reikės šiltnamio, ar sodinsite palei namo sieną, o gal įsirenginėsite nedidelį vynuogyną savo sode ar už miesto ribų.

Kaip parinkti vietą vynuogių sodinimui?

Andrius Diliautas šiuo metu yra didžiausias vynuogių sodinukų pardavėjas Lietuvoje. Kasmet jis parduoda per 10 000 desertinių vynmedžių, kurių derlius skirtas valgymui, ir dar tiek pat vyninių sodinukų – vyno gaminimui.

Šia veikla jis užsiima jau per 15 metų, o vienas paskutinių ir didžiausių jo projektų – vadovavimas Ilzenbergo dvaro vyninei, kuri su savo pirmaisiais vynuogių vynais debiutuos parodoje „Vyno dienos“.

Anot jo, mėgėjai, turintys savo sodą ir norintys kelių vynmedžių, dažniausiai renkasi desertines vynuoges. Jas gerai sodinti palei mūrinio namo sieną, kuri sukaups šilumą nakčiai. Tiesa, tai turi būti pietinė namo ar tvoros pusė, vynmedžiai sodinami  0,3 m atstumu nuo sienos.

Jei vynuogių derliaus norite anksčiau ir gausesnio, o sodo įvaizdis ir mažo vynuogyno kieme romantika ne tokia svarbi – galima vynuoges sodinti ir šiltnamyje. Tokiu atveju reikėtų rinktis šiaurinę sieną, kad užaugę vynmedžiai neužstotų saulės kitiems augalams.

Atstumas tarp vynmedžių turėtų būti 1–1,5 m, o tarp eilių 2–3 m. Augančios vynuogės turi gauti pakankamai šviesos, šilumos ir sausos žemės. Vynmedžiai turėtų būti apsaugoti nuo šiaurinių vėjų, bet ir nešusti, kad neužsiveistų ligos.

R. Pilvelis papildo: „Žemė Lietuvoje dažniausiai arba labai derlinga, arba molinga, neturime uolienų, kurios sukaupia šilumą vėsiai nakčiai, neturime didelių, plačių šlaitų, padėsiančių pasiimti maksimalią saulės šilumą, turime vėlyvesnį pavasarį ir ankstyvesnį rudenį,  todėl visa tai reikia apsvarstyti pasirenkant ir tinkamą vietą, ir veisles.“

Kokią vynuogių veislę rinktis?

Pasaulyje yra per 3000 vynuogių veislių. Kiekvienas augintojas atsirenka sau tinkamiausias, labiausiai patinkančias.

Vieni tikina, kad geriausios amerikietiškos, kiti puoselėja europinių vynmedžių tradicijas, tretiems geriausiai auga Rytų Europoje, Ukrainoje, Rusijoje paplitusios veislės, dar kiti nori išsaugoti lietuviškus vynmedžius.

R. Nagelė, pavyzdžiui, yra žinomas lietuviškų veislių puoselėtojas. Lietuviško vyno čempionate jo lietuviškų vynuogių vynas dažnai laimi prizines vietas, nors seniau, tikino jis, reikėjo įrodyti, kad iš lietuviškų vynuogių galima pagaminti kokybiško vyno.

R. Nagelės žemiečio A. Gailiūno išvestos veislės gražiais pavadinimais ‘Monika’, ‘Juodupė’, ‘Varduva’ daugeliui lietuvių net negirdėtos. Tačiau jos tinkamos ne tik valgymui, bet ir vyno gamybai.

„Lietuviškos veislės yra gana prisitaikiusios prie mūsų temperatūrų bangavimo, tačiau be priežiūros jų palikti negalima – drėgnais metais tenka imtis prevencijos prieš grybelines ligas“, – sako R. Nagelė.

Tuo tarpu A. Diliautas Ilzenbergo dvarui parinko amerikietiškas veisles: ‘St Pepin‘, ‘Adalmiina‘,  ‘Frontenac blanc’, ‘La Crescent’, ‘Marquette‘, ‘ Frontenac‘, ‘Merechal Fosh‘.

„Jau daug metų dirbu su Minesotos universitetu, kuriame išvesta daug šalčiui atsparių vynuogių veislių, tad bent dėl nušalimo nereikia jaudintis, mat kai kurie vynmedžiai pakelia ir -35 °C  šaltį“, – sakė jis.

Diliautas apie vynuogių auginimą pasakoja ir savo svetainėje www.vynuoges.lt. Joje pradedantiesiems pateikiama 12 vynuogių veislių, kurios reikalauja mažiausiai priežiūros ir yra populiariausios tarp jo klientų. ‘Canadice’, ‘Galante’, ‘Garold’, ‘Jupiter’, ‘Mars’, ‘Venus’ – tai tik kelios desertinių vynuogių veislės, nuo kurių vynuogininkas ir rekomenduoja pradėti.

O štai Ernestas Aušvicas iš Kėdainių tikina, kad Lietuvoje galima užauginti ir visiems žinomas vynines veisles ‘Chardonnay’, ‘Pinot Noir’, ‘Sauvignon Blanc’.

Tačiau šios vitis vinifera rūšies vynuogės yra lepesnės šalčiui ir ligoms. Galbūt todėl jas dažniau renkasi jau šiek tiek patyrę augintojai.

Vieno teisingo atsakymo nėra, tačiau ir pasirinkti tik vienos veislės nereikia, galima auginti kelias skirtingas ir ilgainiui atsirinkti, kuri tiek jums, tiek jūsų dirvožemiui priimtiniausia.

Vis dėlto pradedantiesiems svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios veislės yra vyninės, o kai kurios desertinės. „Vyninės veislės nuo valgomųjų, arba desertinių, skiriasi tuo, kad vyninės veislės sukaupia didesnį kiekį cukraus ir rūgšties, palyginti su desertinėmis.

Vyninių vynuogių uogos ir kekės paprastai būna mažos, uogų odelė kietesnė, o vynmedžiai prižiūrimi paliekant optimalų vynuogių kekių kiekį ant medelių, kad uogos sukauptų pakankamai aromatų“, – savo puslapyje rašo Vynuogininkų asociacijos prezidentas R. Pilvelis.

Vynuogių sodinukai Lietuvoje kainuoja nuo 3 iki 15 eurų. Kai kurias veisles ypač didieji augintojai užsirezervuoja dar sausio mėnesį, tačiau sodinukų savo sodui galima rasti dar ir gegužę.

Ar reikia specialios įrangos?

Kaip ir su daugeliu vaismedžių, vynuogių auginimui, jei tai darote savo sode, mažais kiekiais, ypatingos įrangos nereikės. Vynmedžiams įsibujojus reikės pagalvoti apie atraminius kuolelius ar vynmedžių stovus, vielutes parišimui, žiemą – apie žirkles genėjimui.

Vynuogininkų asociacijos prezidentas R. Pilvelis daug domisi vynuogyno įrengimu. Kitų šalių vynuogynuose, vynuogininkystės parodose pastebėtais sprendimais dalijasi ir su Lietuvos augintojais. Iš augančios paklausos gimė ir jo vynuogininkystės reikmenų parduotuvė „Vitis“.

Dar didesnę plėtrą stabdo įstatymai

Nepaisant skirtingų požiūrių į vynuogių veisles ar vyndarystę, kone visi augintojai sutinka – jei ne ribojantys įstatymai, vynuogininkystė Lietuvoje klestėtų dar labiau.

„Daugelis vynuogių augintojų ir vyndarių sąmoningai stabdo plėtrą, nes ką daryti su vynuogėmis. Vyndario licenciją gauti sudėtinga, o ir ją gavus nėra kaip pranešti šalies gyventojams apie savo gaminamą vyną, mat reklama – visiškai uždrausta“, – sako R. Pilvelis.

Todėl, skirtingai nei kaimyninėse šalyse, Lietuvoje matome dar labai mažai licencijuotų vyndarių. Mažas ūkininkas gali nebent susikoncentruoti ties sodinukų bei vynuogių prekyba, tačiau vyndarystė paliekama tik didesniems rinkos žaidėjams, kurių vardai ir taip žinomi, lengviau atpažįstami,“ – komentavo R. Diliautas.

Iš keturių kalbintų vynuogių augintojų vyndario licenciją, leidžiančią gaminti ir parduoti vyną, turi tik kaimo turizmo sodybos „Roksala“ valdytojas R. Nagelė bei  Ilzenbergo dvaras, kuriame dirba A. Diliautas.

Šiuo metu Lietuvoje yra 15 nedidelių vyno, sidro ir midaus gamintojų, turinčių licencijas.

Vynuogių augintojai dalyvaus „Vyno dienose“

Kone visi licencijuoti Lietuvos vyndariai dalyvauja kasmetinėje vyno parodoje „Vyno dienos“, kuri šiais metais vyks gegužės 5–6 dienomis „Litexpo“ parodų centre Vilniuje.

„Parodoje Lietuvos vyndarių stendai visuomet būna itin populiarūs. Daugelis lankytojų nori ne tik paragauti lietuvių produkcijos, bet ir pasikonsultuoti, kaip užauginti vynuoges Lietuvoje bei kaip panaudoti jų perteklių.

Viena – apie tai išgirsti iš Prancūzijos ar Portugalijos vyndarių, kita – iš tų, kurie žino Lietuvos klimato specifiką: šalnas, liūtis, saulės stoką“, –  komentavo „Vyno dienų“ organizatorius Arūnas Starkus.