Ar mes vertiname savo draugus?

Jūratė KLUMBIENĖ, videoreklamos agentūros MB „Norder“ vadovė, prodiuserė, režisierė

Draugės iš praeities, su kuriomis mokėmės arba per darbą susipažinome, vadinu istorinėmis. O vėliau įgytos draugės atsiranda, kai mes šnekamės ir įvyksta epinis pokalbis, toks, kad atrodo, tu tą žmogų pažįsti šimtą metų.

Aš lengvai susipažįstu, pas mane viskas vykta iš pirmos meilės. Žinoma, gyvenime visko nutinka, esu ir susipykusi su viena kita drauge. Kiti sako, kad su metais vis sunkiau surasti draugų. Ne. Aš turiu įvairaus amžiaus draugų. Mano ratas: dizaineriai, žurnalistai, menininkai, dekoratoriai. Turiu ir vyrų draugų, ne tik moterų.

Draugių man reikia daug, kokių penkių mažiausiai. Nes, kai atsitinka kas nors, dėl ko turiu pasiskųsti, ar būna įdomi situacija, visoms draugėms apskambinu ir tai man tarsi terapija. Viena draugė suranda vieną kampą, kita sako, kad padariau klaidą, trečia paantrina man, kad tas žmogus ne taip padarė. Kiekviena jų pabūna su manimi tą sunkią akimirką.

Labai myliu draugus, labai juos vertinu. Tai tokie žmonės, kurie randa tau laiko, net kai jie patys jo neturi. Bet, jeigu tu imi, turi ir duoti. Jeigu man paskambino draugė ir verkia, kad ją kažkas įskaudino, tai aš viską metu ir klausausi tos verkiančios draugės.

Stengiuosi neišnaudoti draugių. Žiūriu, kokią informaciją joms pateikiu. Tam tikras procentas turi būti gerų dalykų. Jeigu aš vien tik skųsiuosi, niekas nenorės su manimi draugauti.

Draugystė yra rimtas dalykas. Su draugu turi būti patogu, su juo tu turi būti beveik nuogas, tau turi būti komfortiška, tu gali negalvoti, kokį žodį parinkti kalbant.

Zigmas JUZUMAS, gydytojas

Dabar jau nesu tas, kuris greitai susidraugauja. Per gyvenimą pasirenki draugų ratą ir dabar didelio poreikio kažką keisti nėra. Yra tikrieji draugai, o kiti - pažįstami. Draugas yra tas, kuris ir nelaimėje lieka draugas ir kurio nereikia prašyti pagalbos ištikus bėdai, jis žino, ką reikia daryti.

Iš mokyklos draugų neliko, išsibarstėme. Studijų metu buvusius artimus draugus gyvenimas išblaškė, bet su jais vis tiek yra artimesnis ryšys nei su pažįstamais. Kai pradedi gyventi šeimyninį gyvenimą, imama bendrauti šeimomis. Mano draugų ratas nedidelis - kokios 5-6 poros.

Norint išlaikyti draugystę, reikia pastangų. Nežinau, ar aš esu geras draugas, kartais tokiu nesijaučiu. Draugystę reikia puoselėti ir būti labiau empatiškam. Draugais tampama per ilgą laiką. Šeima yra šeima, giminės yra giminės, su jais sieja giminystės ryšiai, o su draugais visai kitokie santykiai.

Gyvenimą be draugų, ko gero, galėčiau įsivaizduoti. Jau nesu toks jaunas, kad ieškočiau jų. Vis tiek kažkoks bendravimas turi būti. Jeigu tektų gyventi vienam miške, gyvenčiau.

Eglė BUIVYDAITĖ, klaipėdietė

Mano draugai patikrinti laiko ir yra iš senų laikų. Didžioji jų dauguma yra iš studijų laikų, o kiti - tie, su kuriais leidžiu laisvalaikį. Esu folkloristė, tai turiu draugų iš savo folkloro grupės.

Draugai reikalingi ir nelaimėje, ir džiaugsme. Draugas yra tas žmogus, kuriuo tu gali pasitikėti ir visada prisišaukti. Kolegos, pažįstami, su kuriais gal ir daug bendrauji, bet draugais jų nepavadinsi, tai visai kas kita. Giminės? Kartais giminaičiai yra toliau nei draugas. Jeigu tau nutiko bėda, tu greičiau jį prisikviesi nei giminę.

Norėdamas išlaikyti draugystę, turi įdėti pastangų. Jai reikia skirti laiko, atsiliepti, kai draugas prašo pagalbos.

Mindaugas BAČKUS, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, violončelininkas

Kai buvau jaunas, labai greitai susidraugaudavau. Antroje gyvenimo pusėje tai padaryti sunkiau. Todėl, kad dabar ir vienas galiu pabūti ir nieko blogo man neatsitinka. Kai esi jaunas, vienas sunkiau būni, jautiesi vienišas, o kai šiek tiek sensteli, draugų ne tiek daug reikia.

Turiu 6 metais vyresnį brolį Rolandą. Jį, kai jis buvo paauglys, gal su 12 metų gimtadieniu klasiokai pasveikino padovanodami iš faneros išpjautą medalį. Jame buvo išdeginti žodžiai: jeigu nori turėti draugų, būk pats juo. Tai labai teisingi žodžiai - nereikia ieškoti draugų, reikia pačiam būti draugu.

Seniausias draugas yra iš mano vaikystės. Draugų susirandu tarp tų žmonių, kurie pasaulyje dirba kultūros srityje, vadovauja kolektyvams, yra dirigentai, instrumentalistai. Su jais susipažįsti, kai groji, dirbi kūrybinį darbą, randi labai daug bendrysčių, su jais labai lengva susikalbėti, nes mūsų vertybės panašios, panašus skonis, tad susibičiuliauji. Ta bičiulystė trunka labai daug metų.

Turiu tokių draugų, su kuriais labai retai susitinku, nes jie gyvena kitoje pasaulio pusėje. Bet mes susirašome ir, kai susitinkame per muziką, jaučiamės labai artimi bičiuliai. Yra verslininkų, politikų, mėgstančių kultūrą, ir mes susitinkame kažkokiame lauke.

Draugas - tai žmogus, turintis kažką panašaus, ką tu turi. Jeigu žmogus turi visai skirtingus pomėgius ir jam patinka visai kiti dalykai nei tau, jeigu jis džiaugiasi visai ne tuo, kuo tu džiaugiesi, kažin ar jis taps tavo draugu. Kad taptum draugais, turi praeiti su tuo žmogumi kažkokį bendrą gyvenimo etapą. Draugystė atsiranda dėl kažkokių savaiminių panašumų, bet tam, kad ją išlaikytum, reikia įdėti pastangų.

Paauglystėje esu patyręs draugo išdavystę. Antroje gyvenimo pusėje su draugais nebežaidi žaidimo. Arba tu būni su tuo žmogumi, jeigu tau gera, arba ne. Giminės ne tas pats, kas draugai, jie atskira kategorija.

Daiva SKRUPSKELIENĖ, bendrovės „Ecoservice“ atstovė

Draugus renkuosi atsakingai. Pažįstamų turiu daug, žmonių, su kuriais bendrauju, daug, o tikrų draugų - ne. Tikru draugu galiu pasitikėti 100 proc., jam gali bet kuriuo paros metu pasiskambinti ir pakalbėti, jeigu reikia, paprašyti pagalbos.

Seniausi mano draugai yra iš studijų laikų ir jų daugiausia. Tokių draugų, kad norėčiau susitikti gimtadienio proga, iš mokyklos laikų neturiu. Bet klasės susitikimuose būna labai smagu ir mūsų ateina daug. Turiu draugų ir tarp bendradarbių. Mano draugų ratas jau yra nusistovėjęs, jame aštuoni žmonės, naujų draugų neatsiranda. Su giminėmis palaikau gana artimus ryšius, bet draugai yra draugai, o giminės - giminės, visiškai atskiras žmonių ratas.

Savaime nebūna nieko, draugystės taip pat. Bet dirbtinai ją puoselėti pagal grafiką, manyčiau, nereikia. Kai yra tikri draugai, jie negalvoja apie tai, kada ką reikia padaryti.

Darius PETKEVIČIUS, laivo „Biesas“ kapitonas

Esu patyręs skaudžią draugo išdavystę. Ar greitai susidraugauju, ar ne, priklauso nuo nuotaikos. Su draugu visada galiu susisiekti tada, kada reikia. Su juo galiu atvirai pasikalbėti nebijodamas išdavystės.

Draugų iš vaikystės, iš mokyklos jau nebeturiu. Dabar mano draugai yra iš įvairių sričių. Jeigu jie tikri, santykiai su jais laikosi automatiškai. Mano draugai tie patys, kurie buvo, naujų neatsiranda.

Mano giminės gyvena kitame Lietuvos gale, susimatome per kokius balius, ir viskas, didelės draugystės neužsimezga.