Archeologai aptiko paslaptingą kapą, kuriame yra paslaptingų ritualinių daiktų

Atrastame izoliuotame BP937 kapavietės kape, esančiame tarp Nilo vingio, rasti 30–40 metų amžiaus vyro palaikai. Manoma, kad mirusysis buvo apie 164 cm ūgio ir turėjo sunkaus fizinio darbo bei galimo mitybos trūkumo ar ligos požymių.

Prie palaikų rasti keli įdomūs artefaktai ir ženklai:

du moliniai indai,

82 mėlynos spalvos fajanso karoliukai,

keramikos fragmentai,

ugnies pėdsakai ir suanglėję gyvūnų kaulai ąsotyje.

Šie radiniai leidžia daryti prielaidą apie vykdytą laidojimo puotos ritualą.

Neregėti laidojimo papročiai

Vienas iš indų rastas apverstas – tai tradicinis Kermos kultūros simbolis, žymintis „gyvenimo ištuštinimą“. Tačiau antrasis radinys – ąsotis su ugnies pėdsakais, vabzdžiais, koprolitais ir gyvūnų kaulais – neturi analogų.

„Mes nežinome jokių kitų panašių pavyzdžių Kermos kultūroje“, – paaiškino daktaras Henrikas Paneras.  Šis aspektas daro radinį išskirtinai unikalų ir paslaptingą.

Archeologai kelia prielaidą, kad tai gali būti materialinis įrodymas, patvirtinantis ritualą, kuriame buvo naudojama ugnis ir, galbūt, laidojimo puota – praktika, kuri iki šiol šioje kultūroje beveik nebuvo užfiksuota.

Senovės Nubijos ekologijos atgarsiai

Analizuojant anglį, sėklas ir vabzdžių liekanas, mokslininkams pavyko atkurti senovės regiono ekologiją. Nustatyta, kad prieš daugiau nei 3500 metų čia augo sausrai atsparios akacijos ir zizifas, o aplinka buvo įvairesnė ir, tikėtina, drėgnesnė nei šiandien.

Nepaisant šiuo metu Sudane vykstančio pilietinio karo, mokslininkų komanda planuoja tęsti rastų artefaktų tyrimus. „Papildomos analizės gali atskleisti dar daugiau informacijos apie Kermos kultūros laidojimo apeigas ir žmonių gyvenimą“, – pabrėžė daktaras Paneras.

Šis atradimas jau pavadintas vienu įdomiausių, tyrinėjant ankstyvąją Nubijos istoriją ir senovės Kermos karalystės kultūrines praktikas.