Archeologai atskleidė šiurpų prieš 11-17 tūkst. metų Europoje gyvenusių žmonių laidojimo paprotį

Praėjusią savaitę žurnale „ Scientific Reports“ paskelbtame tyrime tyrėjai ištyrė mažiausiai 10 žmonių iš Magdalėnų kultūros, gyvenusios Europoje prieš 11 000-17 000 metų, kaulus.

Naudodama vaizdavimo metodus, Prancūzijos, Ispanijos ir Lenkijos institutų tyrėjų komanda nustatė žymių ir pjūvių tipus, „susijusius su ilgųjų kaulų kaulų čiulpų ir kaukolėse esančių smegenų pašalinimu“.

Keli kiti tyrimai parodė, kad kanibalizmas buvo gana paplitęs tarp magdaleniečių - ir kaip laidojimo apeiga, ir kaip smurto forma.

Tačiau šis konkretus atvejis „buvo karo atvejis“, teigia vienas iš pagrindinių tyrimo autorių Frančeskas Marginedas (Francesc Marginedas), nes „nebuvo jokio ypatingo elgesio, palyginti su kitomis magdalėnų radimvietėmis“, taip pat nebuvo nustatyta kaukolių taurių, „kurios susijusios su kūnų ritualizavimu“.

Marginedas, Katalonijos žmogaus paleoekologijos ir socialinės evoliucijos instituto Ispanijoje archeologas, priklausė komandai, tyrusiai kaulus, deponuotus Maszyckos oloje netoli Krokuvos (Lenkija) - gerai žinomoje priešistorinėje vietovėje, kuri intensyviai tyrinėjama jau kelis dešimtmečius.

Per tą laiką atsirado įvairių teorijų, aiškinančių, kodėl senovės magdaleniečiai pjaustė mirusiųjų kaukoles.

Nors XX a. 9-ajame dešimtmetyje atliktame tyrime buvo padaryta išvada, kad šie senovės žmonės suvalgydavo savo priešų smegenis, vėlesniuose tyrimuose išryškėjo, kad ant kaukolių nėra žmogaus dantų žymių, o tai paneigė kanibalizmo hipotezę.

Tačiau Marginedas mano, kad visi įrodymai „verčia mus manyti, kad tai labiau susiję su smurtu ir konfliktais, o ne laidojimo ritualu“, - antradienį CNN sakė jis.

Jis ir jo komanda, naudodami elektroninius mikroskopus, ištyrė kaulus, 68 % jų nustatė žymes ir įpjovimus ir įrodė, kad juos padarė žmonės, o ne natūralūs procesai.

Kaulai priklausė mažiausiai dešimčiai asmenų - šešiems suaugusiems ir keturiems nepilnamečiams - kurie galėjo būti susiję tarpusavyje, sakė Marginedas ir pridūrė, kad tam patvirtinti reikia atlikti tolesnę DNR analizę.

Kadangi jie mirė taip seniai, „labai sunku 100 proc. teigti, kad tai yra karo kanibalizmo atvejis“, - sakė jis.

„Atlikdami visų kaulų paviršiaus tafonominę analizę (organinių medžiagų po mirties vykstančių procesų tyrimas), kad rastume kokių nors žymių, galinčių papasakoti apie tai, kas nutiko, nustatėme, kad ... rankų ir kojų kaulai buvo skerdžiami ir laužomi ... siekiant išgauti ir suvartoti kaulų čiulpus.“

Billas Schuttas, zoologas, knygos „Kanibalizmas: Tobulai natūrali istorija“ autorius, nedalyvavęs tyrime, CNN sakė, kad ‚tai labai gerai parašytas straipsnis‘ ir „tikrai geras tyrimas".

Tačiau jis įspėjo, kad negalima daryti galutinių išvadų, jog tai kanibalizmo pavyzdys.

„Yra alternatyvių atsakymų į šį klausimą, kas vyko anuomet“, - sakė jis, aiškindamas, kad apie šios konkrečios Magdalenos olos gyventojus nežinome pakankamai, kad galėtume teigti, jog jie buvo kanibalai.

„Kas žino, ką šie žmonės darė? Ar jie manė, kad buvo garbinga sudaužyti mirusiųjų kaukoles arba išdarinėti jų kūnus?“ - sakė Šutas. „Yra kultūrų, kuriose kūnai išskrodžiami kaip laidojimo apeigų dalis.“