Atskleista gyvenimo iki 200 metų paslaptis: neįtikėtinas mokslininkų atradimas

Tradiciniai demografiniai modeliai įprastai natūralią žmogaus gyvenimo ribą nustato maždaug 115–150 metų diapazone, rašo „New Scientist“. Kartu tokios prognozės neatsižvelgia į galimus ateities medicinos pasiekimus.

Tyrėjai pamėgino įsivaizduoti, kiek toli galima pastumti šią ribą, jei išmoktume pašalinti praktiškai visas ligas ir su senėjimu susijusius procesus.

Jų hipotetiniame modelyje vieninteliu neįveikiamu veiksniu išlieka laipsniškas DNR pažeidimų kaupimasis.

Esant tokiam scenarijui, teorinė žmogaus gyvenimo trukmė gali siekti maždaug 194 metus. Kartu mokslininkai įspėja: į pranešimus apie amžiaus rekordininkus reikėtų žiūrėti atsargiai.

Istoriniai duomenys apie ilgaamžius neretai būna netikslūs dėl klaidų dokumentuose, registracijos problemų ar net tyčinių klastočių.

Kai kuriose šalyse patikrinimai parodė, kad didelė dalis žmonių, oficialiai laikytų šimtamečiais, iš tiesų jau buvo mirę.

Be to, valstybėse, kuriose gyventojų apskaita ypač griežta, per pastarąjį pusantro šimto metų nepavyko patikimai patvirtinti nė vieno atvejo, kad žmogus būtų išgyvenęs ilgiau nei 115 metų.

Vis dėlto šiuolaikiniai tyrimai rodo svarbią išvadą: potencialios žmogaus organizmo galimybės gali būti gerokai didesnės, nei teigia oficialūs ilgaamžiškumo rekordai.

Klausimas tik tas, ar medicina kada nors galės realizuoti šį biologinį potencialą.

Kodėl žmonės sulaukia 100 metų: mokslininkai įvardijo svarbų veiksnį

Mokslininkai priėjo prie išvados, kad ilgo gyvenimo paslaptis gali slypėti ne tiek organizmo gebėjime atsigauti po sunkių ligų, kiek mažesniame polinkyje jomis susirgti.

Ilgaamžių tyrimas parodė žymų širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo skirtumą. Tarp žmonių, peržengusių šimto metų ribą, infarktą praeityje buvo patyrę apie 12,5 proc.

Palyginimui, tarp 80–89 metų asmenų šis rodiklis siekia maždaug 24 proc. Tad širdies smūgio tikimybė ilgaamžiams pasirodė esanti bemaž dvigubai mažesnė.

Tyrėjai daro prielaidą, kad viena pagrindinių ilgo gyvenimo sąlygų gali būti ne išskirtinis gebėjimas išgyventi sunkias ligas, o mažesnė rizika joms išsivystyti per daugelį metų.

Šaltinis: New Scientist