Balandžio 13-ąją vardo dieną švenčia

Algaudė

Retas lietuvių kilmės moteriškas vardas, sudarytas iš dviejų kamienų: al- („aliai vienas“, „kiekvienas“) ir gaud- („gaudyti“, „garsi“ arba „gaudi“). 

Pagal vardo darybą, jis gali būti susijęs su prasme „ta, kuri visur spėja“ arba „garsi, plačiai minima“.

Ida

Dažniausiai šis vardas kildinamas iš senovės vokiečių kalbos žodžio id, reiškiančio „darbą“ arba „dieviškąją“ (dieviška moteris). 

Taip pat siejamas su graikų mitologijos Idos kalnu (Kretos saloje), kuris graikų mitologijoje yra susijęs su Dzeuso gimimu ir nimfa Ida. 

Idalija

Šis vardas yra daugiakilmis, dažniausiai siejamas su graikų arba senovės vokiečių kultūra. Jei kildinamas iš senovės vokiečių kalbos, reiškia „dieviška moteris“.

Graikiška kilmė: iš graikų kalbos žodžio Idalion (Kipro miesto vardas), reiškiančio „aš matau saulę“. Šiame mieste buvo garbinama deivė Afroditė. Vardo reikšmė: „kilusi iš Idalijos“, „susijusi su meile ir grožiu“.

Iduna

Tai skandinavų kilmės moteriškas vardas, kilęs nuo skandinavų mitologijos deivės Iðunn vardo. Ji buvo žinoma kaip amžinosios jaunystės, vaisingumo ir nemirtingumo deivė, kuri sergėjo amžinos dievų jaunystės obuolius. 

Vardas simbolizuoja grožį, gyvybę ir niekada neblėstančią energiją.

Liaugaudas

Retas, dvikamienis lietuvių kilmės vyriškas vardas, sudarytas iš dėmenų liau- („liaudis, tauta“ arba „liautis, nustoti“)  ir gaud- („gaudyti“ arba „gaudus, skardus, garsus“). 

Vardas atitinkamai gali būti interpretuojamas kaip reiškiantis tautos garsintoją, liaudies supratimą arba tą, kuris nutraukia garsą.

Dar viena šio vardo kilmės versija sako, kad tai lietuviškas vyriškas vardas, kilęs iš žodžių „liaugėti“ (šviesiai šviesti, blizgėti) ir „gaudyti“ (gaudyti, siekti). Reikšmė gali būti aiškinama kaip „tas, kuris siekia šviesos“ arba „šviesą gaudantis“.

Liaugeda (-ė), Liaugedas 

Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš žodžių šaknų liau- („liautis, nustoti“) ir ged- („gedėti, ilgėtis“). Šie reti vardai suprantami kaip „tie, kurie nustoja gedėti“. 

Dėl savo retumo šie vardai gali suteikti išskirtinumo. Nors kai kurie šaltiniai nurodo sąsajas su „liaudis“, pirminė dvikamienių vardų sandara su „liau-“ dažniau siejama su veiksmažodžiu „liautis“.

Liauginta (-ė), Liaugintas

Lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš dalių liau- („liautis, nustoti“) ir gint- („ginti, gina“). Vardų reikšmė aiškinama kaip „tas, kuris nustoja ginti“ arba „liaujasi gynęs“.

Martynas

tai lotyniškos kilmės vardas, kilęs iš romėnų vardo Martinus, kuris tiesiogiai susietas su karo dievu Marsu. Vardo reikšmė suprantama kaip „priklausantis Marsui“ arba „pasišventęs karo dievui“, dažnai siejamas su drąsa, karingumu bei ryžtu.

Šv. Martynas laikomas orų pranašu, karių, raitininkų bei keliautojų globėju.

Mindaugas

Tai baltiškos kilmės, dvikamienis lietuvių vardas, sudarytas iš šaknų min- („mintis, mąstyti, minėti“) ir daug- („daug, gausybė“).

Vardo reikšmė: „daug minintis“ arba „daugelio minimas, garsus“. Vardas asocijuojasi su išmintimi, mąslumu ir istorine didybe. 

Istorinė prasmė: sietinas su pirmuoju Lietuvos karaliumi Mindaugu, simbolizuoja valstybingumą.