Apolonija, Apolonijus
Iš graikų kalbos kilę vardai, reiškiantys „priklausantys (dievui) Apolonui“. Vardai sietini su saulės, šviesos, menų ir medicinos globėju dievu Apolonu, simbolizuoja šviesą ir jėgą.
Senovės graikų mitologijoje Apolonas (Apollo) buvo deivės Artemidės sūnus, globojęs pranašystes. Jis taip pat buvo medicinos, muzikos, meno, teisės, grožio ir išminties dievas, vėliau tapęs saulės ir šviesos dievu.
Šv. Apolonija saugo nuo dantų skausmų ir dantų ligų, globoja odontologus ir dantų technikus.
Eitvilas, Eitvilė
Lietuviški dvikamieniai vardai, sudaryti iš žodžių šaknų eit- („eiti, judėti“) ir vil- („viltis“).
Reikšmė: „einantys su viltimi“, „siekiantys, turintys viltį“.
Eitviltas, Eitviltė
Lietuviški dvikamieniai vardai, sudaryti iš žodžių šaknų eit- („eiti, judėti“) ir vilt- („viltis“).
Reikšmė: „tie, kurie eina su viltimi“, „vilties vedami“. Tai reti, patriotiški vardai, simbolizuojantys tikėjimą ir judėjimą į priekį.
Girmantas, Girmantė
Lietuvių kilmės vardai, sudaryti iš dviejų kamienų: gir- („giria, miškas“ arba „girti, pagirti“) ir mant- („mantus, sumanus“, „turtingas“).
Vardai interpretuojami kaip „sumanusis girios gyventojas“, „pagirtinas ir sumanus“ arba „turintis daug girių“. Jie atspindi senolių vertybes – išmintį (sumanumą) ir ryšį su gamta (giria).
Verneris
Germanų kilmės vardas, sudarytas iš žodžių war („sargas, sargybinis, globėjas“) ir heri („armija, karys“), todėl reiškia „sargybinis karys“, „gynėjas“ arba „draugas globėjas“. Lietuvoje retas.
Undinė
Šis vardas yra lotynų kilmės, kilęs iš žodžio unda, reiškiančio „banga, vanduo“. Tai mitologinės vandens būtybės – vandenų mergelės, nimfos – vardas, simbolizuojantis ryšį su vandeniu, grožį, paslaptį bei poetiškumą.
Žara
Šis vardas yra kilęs iš lietuvių kalbos žodžio „žara“ ir reiškia padangės švytėjimą ryte arba vakare (saulėlydžio ar saulėtekio pašvaistę).
Reikšmė: „žėrėjimas“, „aušros ar ugnies švytėjimas“, simbolizuoja šilumą, gyvybę. Vardas apibūdina šviesią, spindinčią asmenybę, siejamą su gamtos grožiu.
Rašyti komentarą