Balandžio 7-ąją vardo dieną švenčia

Donata

Vardas kilęs iš lotynų kalbos žodžio donatus, kuris reiškia „dovana, dovanota“.

Hermantas

Vardas kilęs iš germanų žodžių heri, hari („armija, kariauna“) ir man („žmogus“). Taigi, vardas reiškia „armijos žmogus“ arba kitaip – „karys“. Lietuvoje šis vardas labai retas.

Hermas

Tai daugiausia graikų kilmės vardas, siejamas su graikų dievų pasiuntiniu Hermiu (Hermesu), reiškiantis „dievų pasiuntinys“ arba „akmuo, stulpas“ (susiję su hermomis – keliautojų globėjo ženklais). 

Taip pat gali būti kildinamas kaip vokiečių vardo Hermanas trumpinys, reiškiantis „armijos žmogus“ arba „karys“. 

Minvydas

Lietuvių kilmės vyriškas vardas, sudarytas iš dviejų kamienų: min- („minėti, garsinti“) ir vyd- („išvysti, pamatyti“). 

Vardo reikšmė dažniausiai aiškinama kaip „tas, kuris garsus (minimas) ir matomas (išvydo)“ arba „minintis ir išvydęs“. 

Rūtenis

Tai savitas lietuviškas vardas, siejamas su augalo pavadinimu („rūta“). Lietuvių kultūroje rūta simbolizuoja tyrumą, skaistybę ir meilę, todėl vardas siejamas su šiomis dorybėmis.

Saurimas, Saurimė

Reti lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš dėmenų sau- („savas“) ir rim- („rimti, ramintis“). Vardų reikšmė interpretuojama kaip „ramus, savas žmogus“, „vidinės darnos turintis“.

Santautas, Santautė

Lietuvių kilmės vardai, sudaryti iš dviejų kamienų: san- („su, kartu“ ar „santarvė“) ir taut- („tauta“). 

Jie reiškia „su tauta“, „bendratautis“ arba „susivienijęs su tauta“. Vardai pabrėžia vienybę ir bendruomeniškumą, atspindi asmens ryšį su savo tauta ir kultūra.