Balandžio 8-ąją vardo dieną švenčia

Alma

Šis vardas yra daugiakilmis ir pasižymi itin giliomis, teigiamomis reikšmėmis įvairiose kalbose. Lotynų kalboje žodis alma reiškia „maitinanti“, „puoselėjanti“ arba „palaimą teikianti“. Senovės Romoje terminas alma mater („motina maitintoja“) buvo vartojamas apibūdinti deivėms, o vėliau – universitetams.

Ispanų kalboje alma suprantamas kaip “dvasia, siela”, arabų kalboje Almos vardas suprantamas “kaip deimantas”.

Hebrajų kalboje šis vardas reiškia „ištikima“. Danų kalboje jis gali reikšti ir „ambicinga“, ir „perlas“. Totorių kalboje šis vardas gali būti verčiamas kaip „obuolys“.

Nors vardas yra senas ir klasikinis, jis išlieka atpažįstamas dėl savo paprastumo ir tarptautinio skambesio. 

Almas

Tai vyriška vardo Alma forma, kilusi iš lotynų kalbos žodžio alma („maitinanti, puoselėjanti“) arba ispanų alma („siela“). Šis vardas taip pat gali būti siejamas su lietuviška kilme (trumpinys iš vardų, prasidedančių Alm-, pvz., Almantas).

Dionizas

Tai graikų kilmės vardas, reiškiantis „dieviškasis iš Nysos“ arba „Dzeuso medis“. Jis tiesiogiai siejamas su graikų mitologijos vyno, vaisingumo, ekstazės ir teatro dievu Dionisu.

Vardas reikšmė simbolizuoja kūrybines gamtos jėgas ir reiškia „priklausantis Dionisui“ (vyno ir derlingumo dievui). 

Gintautas

Tai lietuvių kilmės vyriškas vardas, sudarytas iš dviejų šaknų: gin- („ginti, saugoti“) ir taut- („tauta“). 

Vardo reikšmė aiškinama kaip „tautos gynėjas“ arba „ginantis tautą“. Tai tvirtas, patriotinę reikšmę turintis vardas.

Girtautas, Girtautė

Reti lietuvių dvikamieniai vardai, kilę iš žodžių gir- („giria, miškas“ arba „girti, pagirti“) ir taut- („tauta“). 

Vardai aiškinami kaip „girininkas“ arba „giriantis, šlovinantis tautą“.

Girvainas, Girvainė

Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš kamienų gir- („giria, miškas“ arba „girti, pagirti“) ir vain- („vaina - priežastis“ arba „karys“).

Vardai aiškinami kaip „giriantis“, „girių žmogus“ arba „kaltės, priežasties ieškotojas“. Jie gali simbolizuoti girių mylėtoją, šlovintoją arba galingą, priežastis nustatantį asmenį.

Giržadas, Giržadė

Tai senoviniai lietuviški dvikamieniai vardai, kurių reikšmė kildinama iš dviejų žodžių junginio: gir- („giria, miškas“ arba „girti, pagirti“) ir žad- („žadėti“ (ketinti, rengtis) arba „žadas“ (kalba, gyvybė, lemti)). 

Vardai gali būti interpretuojami kaip „tas, kuriam žadama šlovė (pagyrimas)“.

Julijus

Klasikinis, daugiausia lotynų kilmės vardas, reiškiantis „atsidavęs Jovei“ (dangaus ir griaustinio dievui Jupiteriui) arba kilęs iš romėnų giminės pavardės Julius, susietos su legendiniu Enėjo sūnumi Julu. 

Taip pat siejamas su graikų kalba (ioulos), reiškiantis „garbanotas“, „jaunuolis“.

Žymiausias istorijoje žinomas Julijus buvo Gajus Julijus Cezaris, pagarsėjęs kaip karvedys ir užkariautojas.

Skirgailė

Lietuvių kilmės moteriškas vardas, sudarytas iš dviejų kamienų: skir- („skirti, lemti, teikti“) ir gail- („gailas, stiprus, smarkus“). 

Vardo reikšmė interpretuojama kaip „stipriai lemianti“ arba „smarki, gaili skyrėja“. Tai retas, archajiškos kilmės vardas, siejamas su jėga ir likimu.

Valteris

Tai germanų kilmės vardas, sudarytas iš dviejų kamienų: wald- („valdyti“) ir heri- („karys“)

Reikšmė: „valdantis karys“, „kariuomenės vadas“. Šv. Valteris saugo nuo darbe sukeliamos įtampos, globoja belaisvius ir karo belaisvius.