Be vandens ir maisto už 1200 kilometrų nuo kranto: kaip jūreivis išgyveno 76 dienas vandenyne ant pripučiamos valties

Amerikiečių buriuotojas Steve'as Callahanas 1981 m. leidosi į kelionę „Napoleon Solo“ - nedidele 6,5 m ilgio valtimi, kurią pats suprojektavo ir pastatė.

Praėjus kiek daugiau nei savaitei po kelionės, jūrų architektas susidūrė su nežinomu objektu, kaip manoma, rykliu arba banginiu, ir jo valtis ėmė skęsti.

Kol „Napoleon Solo“ skendo, Steve'as vos spėjo pasiimti gelbėjimo įrangą, tarp kurios buvo ir 1,8 m ilgio gelbėjimosi plaustas.

„Atsibudau, virš manęs raibuliavo vanduo. 

Sprendžiant iš to, kokiu lygiu jis atplaukė, žinojau, kad laivas greitai grimzta“, - prisiminė Stivas interviu laikraščiui „The Guardian". 

„Laivas buvo beveik visiškai paniręs, bet aš sulaikiau kvėpavimą ir vėl ir vėl panėriau. 

Prisimenu, kad apačioje esantis vanduo atrodė toks ramus, palyginti su lauke šėlstančia jūra. 

Atrodė, lyg būtum įkalintas vandens kape“.

Staiga Steve'as atsidūrė vienas viduryje Atlanto vandenyno, už 1 200 km nuo kranto, su ribotu maisto ir gėrimų kiekiu.

„Vedžiau žurnalą, žvejojau su ietimi ir gaminausi vandenį su saulės distiliatoriumi, kuris veikė tik kelias dienas ir duodavo vos daugiau nei pusę litro per dieną“, - pridūrė jis. 

„Maždaug 14 dieną pamačiau laivą, uždegiau signalinę raketą ir pamaniau, kad mane pastebėjo, bet jis tiesiog praplaukė pro mane.“

Artėjant prie atogrąžų, temperatūra kilo, o Stivas kentė alkį ir nuolatinį troškulį.

„50 dieną jau 10 dienų stengiausi palaikyti plaustą ant vandens su siurbliu po to, kai dalis jo atitrūko. Buvau ant ribos“, - prisiminė jis. 

„Aš palūžau ir pasidaviau. 

Bet tada mane išgąsdino mintis, kad po kelių valandų mirsiu. 

Radau būdą, kaip sutaisyti plaustą, ir tai buvo didžiausia mano gyvenimo pergalė“.

76 dieną jį pagaliau pastebėjo ir išgelbėjo žvejai prie Marie-Galante salos.

Iki to laiko Steve'as neteko trečdalio savo svorio ir prireikė šešių savaičių, kad vėl pradėtų vaikščioti.

„Atrodė, tarsi mano pojūčiai būtų prijungti prie elektros grandinės, jie visi buvo sustiprinti, todėl kiekviena spalva buvo labai, labai ryški, o kiekvienas kvapas - labai, labai intensyvus. 

Tai tiesiog draskė mano širdį, taip gražu buvo. Tai, kad išgyvenau, nėra nieko kilnaus, tai tiesiog kažkas, ką aš padariau. 

Turėjau per daug nebaigtų reikalų ir, manau, tai man labai padėjo išgyventi.“

Steve'as, kuriam dabar 72 metai, apie šį išbandymą parašė knygą „Adrift: Seventy-six Days Lost at Sea“ („Plaukimas jūroje: septyniasdešimt šešios dienos, praleistos jūroje“), kuri tapo „New York Times“ bestseleriu.

Šaltinis: tsn.ua