Beveik 2000 metų senumo medinis daiktas rodo, kad romėnai naudojo sekso žaislus, teigiama tyrime

Naujo tyrimo duomenimis, beveik 2000 metų senumo medinis penio formos daiktas senovės romėnams Didžiojoje Britanijoje galėjo tarnauti kaip seksualinė priemonė.

Artefaktas buvo rastas 1992 m. griovyje romėnų Vindolandos forte netoli Hadriano sienos, kadaise žymėjusios Romos imperijos šiaurės vakarų sieną, šiaurės Anglijoje.

Kaip teigiama sekmadienį žurnale "Antiquity" paskelbtame tyrime, mokslininkai iš pradžių užfiksavo, kad šis daiktas yra siuvimo įrankis.

Šį klaidingą identifikavimą lėmė tai, kad įrankis buvo rastas kartu su dešimtimis batų ir drabužių aksesuarų, kitais smulkiais įrankiais ir amatų atliekomis, rašoma pranešime spaudai.

Tačiau mokslininkai artefaktą iš naujo interpretavo kaip išskobtą falo aparatą ir, atidžiai jį ištyrę, nurodė kai kurias labiausiai tikėtinas galimas jo funkcijas.

Falinės užuominos iš romėnų meno ir literatūros

160 milimetrų (6,3 colio) ilgio raižytas objektas galėjo būti naudojamas kaip seksualinis įrankis, nebūtinai įsiskverbimui, bet labiau tikėtina, kad klitorio stimuliacijai, rašo tyrėjai.

Jei archeologinis radinys iš tiesų yra sekso žaislas, tai vienintelis žinomas "neminiatiūrizuoto" medinio falo pavyzdys iš romėnų laikų, teigiama tyrime.

"Labai gali būti, kad tai yra sekso objektas, o jei taip, tai pirmasis pavyzdys iš romėnų pasaulio", - CNN sakė tyrimo bendraautorius Robas Kolinsas (Rob Collins), vyresnysis archeologijos dėstytojas Niukaslo universitete Jungtinėje Karalystėje.

"Neturėtume tuo stebėtis. Iš romėnų meno ir romėnų literatūros žinome, kad jie naudojo dildes, kad jos egzistavo.

Tačiau archeologiškai dar neradome jokių pavyzdžių", - pridūrė jis.

Objektas buvo 6,3 colio ilgio.

Viena iš priežasčių, kodėl tokie daiktai nėra dažni archeologiniuose radiniuose, yra ta, kad dildės greičiausiai buvo gaminamos iš organinių medžiagų, todėl, anot tyrimo autorių, paprastai neišlieka.

Vis dėlto, jei artefaktas yra seksualinis įrankis, jis ne visada galėjo būti naudojamas tik kaip sekso žaisliukas malonumui patirti.

Pasak tyrimo, vergo savininkas galėjo naudoti šį daiktą prieš pavergtą asmenį, vyrą ar moterį, kankindamas arba siekdamas įtvirtinti dominavimą, taip sustiprindamas galios disbalansą.

"Taigi, kitas dalykas, kurį turime įsisąmoninti, yra tai, kad būtų lengva tokį daiktą laikyti kvailu, lengvabūdišku ir skirtu tik seksualiniam pasitenkinimui, tačiau jis galėjo būti įrankis galios disbalansui ir pavergimui įtvirtinti", - sakė Collinsas.

Kiti galimi panaudojimo būdai

Tyrimo duomenimis, nedideli, nešiojami falo objektai dažniausiai buvo randami kaip pakabukai, tikriausiai siekiant išvengti blogio ar nesėkmės.

Tačiau iš jauno uosio apvalios medienos išdrožtas daiktas, turintis platų pagrindą ir siaurą viršūnę, buvo labiau nusidėvėjęs abiejuose galuose nei viduryje.

Tai, kad abiejuose galuose daiktas buvo lygesnis nei viduryje, greičiausiai dėl odos riebalų ir pakartotinio suėmimo, leidžia manyti, kad šios vietos turėjo didžiausią sąlytį.

Todėl falas galėjo būti įsmeigtas į statinį, statulą ar kitą daiktą, kur praeiviai jį lietė norėdami laimės ar apsisaugoti nuo nelaimių.

Šis ritualas buvo paplitęs visoje Romos imperijoje, rašoma pranešime.

Tačiau palyginus romėnų falo pavyzdį su mediniu falo objektu iš Naujosios Egipto karalystės, paaiškėjo, kad jam trūksta kai kurių savybių, kurių jis turėtų turėti, jei būtų tvirtinamas prie statinio.

Tyrimo duomenimis, kitas galimas objekto panaudojimo būdas buvo plaktuvas, skirtas malti ar maišyti maisto ruošimo, kosmetikos, tepalų ar vaistų gamybai skirtas medžiagas.

Falo formos plaktuvas galėjo simboliškai suteikti apsaugą ar stiprumą viskam, kas buvo ruošiama, o malimo veiksmas buvo priemonė, kuria, kaip tikėta, buvo aktyvuojama magija, rašo tyrėjai.

Anot J. Collinso, šis daiktas galėjo būti naudojamas keliems tikslams arba laikui bėgant jo paskirtis galėjo kisti, nes, pasak jo, gali būti, kad iš pradžių daiktas buvo naudojamas, pavyzdžiui, kaip plaktuvas, o vėliau - kaip sekso objektas.

Panašių pavyzdžių radimas archeologijoje galėtų padėti tyrėjams geriau nustatyti objekto funkciją, sakė Kolinsas, kuris tikisi, kad šis tyrimas paskatins peržiūrėti šiuo metu muziejų kolekcijose esančius objektus, kurie galėtų būti panašūs į medinį falą, bet nebuvo atpažinti kaip tokie.

"Medinis falas šiuo metu gali būti unikalus išlikęs iš šio laikotarpio, tačiau vargu ar jis buvo vienintelis toks, naudotas šioje vietoje, pasienyje ar iš tiesų romėnų Britanijoje", - pranešime spaudai pridūrė Vindolanda Trust kuratorė Barbara Birley.