Paaiškėjo, kaip Lietuvos gyventojai taiso Kalėdų senelio klaidas

Tačiau šiemet visuomenėje sustiprėjo nuostata, kad perdovanoti dovaną –tvarus pasirinkimas. Be to, žmonės rečiau pažymi, kad perdovanoti yra nemandagu.

„Atsakingas vartojimas ir atsakingas dovanojimas yra to paties kinkinio Kalėdų senelio elniai. Dovanos staigmena geriausiai pavyksta tada, kai puikiai pažįstame žmogų ir tiksliai žinome, ką jis ar ji labiausiai vertina bei mėgsta. 

Kita vertus, labai dažnai pasitaiko situacijų, kai šventiniu laikotarpiu apdovanoti norime ir mažiau pažįstamus žmones ar tiesiog pritrūksta laiko apgalvotoms dovanų idėjoms. 

Tokiais atvejais išauga rizika, kad asmuo gaus dovaną, kuri nepatinka ar yra nereikalinga“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.

Ką daro su nepageidaujamomis dovanomis?

SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, 2 iš 5 apklaustųjų (40 proc.) atsakė, kad nepatinkančias dovanas sandėliuoja namuose. Kitas populiariausias sprendimas – perdovanoti. 

Būtent šiuo būdu Kalėdų senelio klaidą bando ištaisyti beveik ketvirtadalis (23 proc.) Lietuvoje apklaustų žmonių. Kur kas mažiau populiarūs sprendimai yra dovaną parduoti (9 proc.), grąžinti į parduotuvę (6 proc.) ar atiduoti labdarai (6 proc.).

Dar 6 proc. apklaustųjų nurodė, kad nepageidaujama dovana atsiduria šiukšlių dėžėje. Pasak S. Strockytės-Varnės, išmesti dovaną – prasčiausiai skambantis sprendimas, nes kiekvieną daiktą galima tiesiog atiduoti, vadovaujantis posakiu „Kas vienam šiukšlė, kitam – lobis“.

Naują gyvenimą nereikalingam daiktui suteikia maždaug 5 proc. apklaustųjų, kurie nenorimas dovanas atiduoda nepažįstamiems žmonėms per socialinių tinklų platformas.

„Perdovanodami ar atiduodami daiktą užtikriname, kad jo gamybos ištekliai (žaliavos, energija, darbo laikas) buvo panaudoti prasmingai, sukūrė išliekamąją vertę. 

Kartu palaikome tvaraus vartojimo kultūrą, nes dalijamės tuo, kas jau pagaminta. Be to, kitam žmogui perleista dovana gali sukelti daug džiaugsmo, nes galbūt tai yra daiktas, kurio labai reikėjo ir kuris bus naudojamas, o ne sandėliuojamas. 

Apskritai, perdovanojimas atitinka sąmoningos, atsakingos ir aplinką tausojančio visuomenės nuostatas“, – įsitikinusi S. Strockytė-Varnė.

Dovanas perdovanoti – vis madingiau 

Šiemet paklausti, ar kada nors yra tekę perdovanoti dovaną, 39 proc. žmonių nurodė, jog turi tokios patirties. 47 proc. tikino, kad niekada nieko neperdovanojo.

Palyginti su pernai atlikto tyrimo duomenimis, šiemet perdovanojimo patirties turinčių žmonių buvo maždaug šeštadaliu daugiau. Panašiai išaugo dalis respondentų, palaikančių teiginį, jog dovanų perdovanojimas yra tvarus pasirinkimas: nuo 32 proc. pernai iki 39 proc. šiemet.

Atitinkamai per metus pakito ir visuomenės nuostata, jog perdovanoti dovanas yra nemandagu. Pernai šį teiginį palaikė 39 proc. apklaustųjų, kai šiemet – 33 procentai. Vos 8 proc. respondentų šiemet laikėsi nuomonės, jog sprendimas perdovanoti gali sukelti nusivylimą ar pyktį.

SEB banko asmeninių finansų ekspertė pastebi, kad dovanų perdovanojimas dalį žmonių vis dar trikdo. Dėl to planuodami šventes nemažai lietuvių dovanoti renkasi ne konkrečius daiktus, o pinigus, dovanų korteles ar kuponus, bilietus į renginius, įvairias pramogas, valgomas dovanas.

S. Strockytės-Varnės teigimu, jeigu žmogaus gerai nepažįstame ar visai nežinome, ką jam ar jai dovanoti, idealiausias variantas – surasti tokią dovaną, kuri neužimtų vietos namuose – būtų suvalgyta ar padovanotų adresatui smagią patirtį. 

Tuo labiau, kad paklausti, kokias dovanas lietuviai norėtų gauti patys, daugiausiai respondentų (32 proc.) atsakė pageidaujantys dovanų, suteikiančių emocijų ir prisiminimų (bilietai į koncertą, kiną, restoraną, spektaklius, kelionių čekiai ir pan.), 22 proc. tikėtųsi pinigų ar dovanų kortelių, o trečias populiariausias pasirinkimas – valgomos dovanos (19 proc.).