Brangymetis privers grįžti prie talonų?

Asociatyvi EPA-Eltos nuotr.

Bet perspėja, kad jeigu kainos ir toliau šuoliuos į viršų, o algos neaugs, ims stagnuoti ekonomika, dar labiau išaugs pajamų diferenciacija.

Ji gilėjo ir pastaraisiais metais, tik tokią tendenciją slepia vidutinė statistika - vieniems algos auga dviženkliais procentais, o kitiems - stovi vietoje.

Dar nėra ko panikuoti

Jau ne vienerius metus girdime, kad Lietuvos ekonomikos imunitetas stiprėja, auga gyventojų pajamos ir vis didesnės visuomenės dalies perkamoji galia - paprasčiau tariant, gyvenimas gerėja.

Štai atlyginimai pastaraisiais metais vidutiniškai augo mažiausiai po 10 proc.

Apie vidurinę klasę, jos požymius ir apskritai tokios sampratos prasmingumą šiuolaikinėje visuomenėje galima būtų daug ir ilgai ginčytis.

Formaliai, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimu, vidurinei klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, ekonomisto Romo Lazutkos, remiantis tokiu supaprastintu apibrėžimu, galima sakyti, kad Lietuvoje vidurinei klasei priklauso tie, kurie „į rankas" gauna apytiksliai nuo 800 ik 2000 eurų.

Ar jų padėtis pablogėjo, ar ne?

„Anos krizės metu daug žmonių neteko darbų, buvo sunkiau. Per pastaruosius keletą metų vidutinės pajamos augo, o kainos taip sparčiai nedidėjo, taigi - padėtis gerėjo.

Tik praėjusiais metais kainos stipriau šoko į viršų, bet ir algos didėjo.

Aišku, tie, kurie gauna mažiau ir jiems alga nedidėjo, o kainos pakilo 10 proc., reikšmingiau jaučia pokyčius. Tiems, kurie gauna apie 2000 eurų, kainų augimas nėra toks reikšmingas", - pastebėjo ekonomistas.

Jam antrina VU profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis: „Pagal perkamąją galią vidurinės klasės gyvenimas per 3-4 metus gerokai pagerėjo - atlyginimai išaugo vidutiniškai apie 60 proc.

Šiuo metu lietuviai gauna vidutiniškai 60-70 proc. daugiau pajamų, nei gaudavo prieš 4 metus. O infliacija siekė vos kelis procentus.

Tik pernai ji pašoko, gruodį buvo 11 proc.

Atpratome nuo tokio kainų augimo, bet ir atlyginimai pernai išaugo vidutiniškai iki 10 proc. Ar dėl to reikėtų iš karto panikuoti?"

Vidutinė statistika paslepia skirtumus

Statistiniai skaičiai rodo, kad daugumai gyvenimas pagerėjo, bet realybė nėra tokia graži kaip statistika.

Tikėtina, kad veriasi gilesnė pajamų nelygybės praraja ne tik tarp pačių turtingiausių ir skurdžiausių, bet poliarizuojasi ir vidutiniokų pajamos - vieniems atlyginimai ir kitos pajamos stipriai auga, kitiems - pakyla nedaug arba stovi vietoje.

R.Lazutka sutinka, kad vidutinė statistika paslepia pajamų skirtumus.

Štai 2020 metais statistika rodė, kad vidutinis atlyginimas padidėjo maždaug 10 proc.

O Lietuvos banko paskelbti duomenys atskleidė, kad daugiausiai uždirbantiems algos didėjo 20 proc., o tiems, kurie uždirba mažai, jos nedidėjo.

Plačiau tokie duomenys paprastai nėra komentuojami, dažniausiai pateikiami tik vidutiniai skaičiai.

EPA-Eltos nuotr.

Šokas trumpalaikis?

Ekspertai svarsto: jeigu šiemet infliacija bus suvaldyta ir ekonomika nepraras gyvybingumo, šokas dėl išaugusių kainų bus trumpalaikis.

Tačiau viskas gali pakrypti ir kur kas prastesne kryptimi.

„Daug kas ramina, kad tai trumpalaikis dalykas. Bet prognozuoti sudėtinga - juk niekas nenumatė, kad kainos augs 10 proc.", - pastebėjo R.Lazutka.

Tačiau, pasak ekonomisto, infliacija gali užsitęsti ir neigiamai paveikti ekonomiką. „Įmonėms sunku planuotis veiklą, kai kyla daugumos prekių ir paslaugų kainos, jos kyla nevienodai - vienos labiau, kitos mažiau.

Verslas lūkuriuoja. Ir gyventojai, susidūrę su kainų augimu, pristabdo vartojimą, ima labiau taupyti „juodai dienai".

Kai mažėja vartojimas, verslas irgi atitinkamai sureaguoja - nedidina algų, gal net atleidžia darbuotojus. Prasideda ekonomikos sąstingis ar smukimas", - apie galimą scenarijų kalbėjo VU profesorius.

EPA-Eltos nuotr.

Geri lūkesčiai gali neišsipildyti

R.Rudzkis aiškino, kad daug pasaulio vedančiųjų analitikų ir institucijų prognozuoja, jog kainų augimas išsisems ir šių metų gale infliacija turėtų vėl pasiekti 2-3 proc.

Tačiau, pasak analitiko, lūkesčiai, kad infliacija nuslops iki rudens, gali ir neišsipildyti - galbūt ir šiemet infliacija gali siekti 7-9 proc. ar net dviženklį skaičių.

„Ir tai ne nulinė tikimybė, kad pasaulyje kainų augimas nesustos. Tokiu atveju Europos Sąjungoje gali prasidėti stagnacijos periodas. Ir mums, kaip eksportuojančiai ekonomikai, gali pablogėti eksporto reikalai, o tai iškart gali atsiliepti bendrajam vidaus produktui, darbo rinkai, pajamoms.

Jeigu ekonomika patirs sunkumų dėl pasaulinių procesų, pajamos neaugs, išaugs nedarbas, o kainos toliau šuoliuos aukštyn, tada ateis sunkoki laikai ir tiems, kuriuos mes dabar priskiriame vidurinei klasei.

Bet tai - tik tikėtinas variantas, nesakyčiau, kad tokia tikimybė yra didelė", - samprotavo analitikas.

Jis pridūrė, kad situacija priklauso nuo daug ko - ar dar užklups šalčiai, kokios bus dujų, naftos, elektros kainos.

„Jeigu jos augs, pavasarį labai brangs laukų apdirbimas, augs chemijos prekių, pirmiausia trąšų, savikaina, tada brangs žemės ūkio produktai.

Jeigu didėja transportavimo kainos, atitinkamai vėl viskas brangsta", - aiškino ekonomistas.

Nusiraminti dėl kainų šuoliavimo neleidžia ir ES žaliasis kursas. „Pernelyg staigus perėjimas prie žaliosios energetikos gali iššaukti blogas pasekmes. Kas gi įvyko Europoje?

Šią žiemą Europos Sąjungoje dujų kainos pašoko iki seniai matytų aukštumų. Ir tikėtina, kad tai dar ne pabaiga.

Staigus noras pereiti prie žaliosios energetikos padarė meškos paslaugą. Ar reikėjo Vokietijai pernai uždaryti tris atomines elektrines?

Šiemet planuojama uždaryti dar tris - paskutines. Gal tokie procesai galėjo būti tolygesni, kad nebūtų šoko terapijos.

Dabar Vokietijoje jau svarstoma, kad reikia skubiai pradėti kūrenti anglimis šilumines elektrines. Bet ar bus klimatui geriau?" - svarstė R.Rudzkis.

Stabdo pinigų spausdinimo mašiną

VU profesorius atkreipė dėmesį į pokyčius finansų rinkose. Iki 7 proc. įsibėgėjus infliacijai JAV, kur tokios infliacijos nebuvo jau keturiasdešimt metų, JAV Federalinis rezervų bankas keičia pinigų politiką - pristabdys pinigų spausdinimo mašiną ir ims kelti bazines palūkanas.

„Tikėtina, kad pirmasis JAV Centrinio banko palūkanų kėlimas nuo COVID-19 pandemijos pradžios gali įvykti jau kovą, kuomet planuojama baigti obligacijų supirkimo skatinimo programą.

Po kelių mėnesių JAV Federalinio rezervų banku turėtų sekti ir Europos Centrinis bankas - ims griežtinti pinigų politiką. Tokiu atveju atitinkamai sureaguoja rinkos: ima kristi vertybinių popierių rinka, mažėja vartojimas, ekonomika susiduria su sunkumais", - sakė R.Rudzkis.

Valstybė gali padėti

Analitikas pastebėjo, kad tiems, kuriems dabar yra sunkiau, valstybė turi galimybių padėti: „Pernai Vyriausybė surinko beveik 10 proc. daugiau pajamų, nei planavo - tai didžiulės galimybės padėti sektoriams, kurie vargsta. Tokių galimybių seniai nebuvo.

Galima vargstantiesiems padėti sumažinant būsto mokesčius, jeigu reikia, net ir maisto talonus įvesti.

Juk net tokia turtinga šalis, kaip JAV, praktikuoja maisto talonų dalijimą. Vyriausybei turint papildomų pajamų, galima pritaikyti įvairių variantų, kaip pagerinti žmonių, kuriems reikia pagalbos, gyvenimą."

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų vidutiniškai per 2021 m. vieną mėnesį prašė 100 498 šalies gyventojai, 2020 m. - 93 704 asmenys

EPA-Eltos nuotr.