Patekęs į pastatą, netikėtai pamatė stikle atsispindintį savo atvaizdą ir sustojo kaip įbestas. Sunku pasakyti, ką jis mąstė. Juk nepaklausi - gyvūnai kalba tik Kūčių naktį.
Tad ar grožėjosi savimi kaip koks politikas, ar bjaurėjosi, - nežinome. Bet gal tai vis dėlto ruonė, kad taip ilgai žiūrėjo į save, kaip kokia mergina į veidrodį.
Kažin ką pagalvotų laisvamanis gyvūnas, sužinojęs, kaip gyvena žmonės, kiek už įvairių stiklinių durų įstaigose popierių ir stalčių. Jam pasirodytų daug.
Jis gi nežino, kad popierizmo mažėja, kad daug kas persikelia į kompiuterius. Tačiau kai kurios įstaigos vis dar apsidraudžia ir pasilieka popierines versijas. Ir gerai daro, nes pyst kokia nors kibernetinė ataka, ir lieki be informacijos.
Sunku būtų suprasti ruoniui, kodėl žmonės tokie priklausomi nuo popierių. Juk paneri, krimsteli žuvelę vieną kitą ir voliojiesi sau bangose. Taip gyventi kur kas paprasčiau.
Humoristinio žanro rubrikos „Bulvaras“ neturintiems fantazijos ir humoro jausmo skaityti nerekomenduojama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą