Skaičiuojant bendrą paros normą, įtraukiamos tiek šviežios, tiek apdorotos daržovės, net suvalgomos su sriuba.
Mitybos specialistai primena, kad vartodami daržoves dažnai „už kadro“ paliekame į standartinius patiekalus nepatekusius kotus, lapelius, žieveles, o kartais tiesiog estetinę išvaizdą jau praradusias, tačiau vitaminų vis dar gausias daržo pažibas.
„Maximos“ maisto ekspertų teigimu, daržovių likučių išmesti nederėtų skubėti, priešingai – dauguma jų dar gali sužibėti naujuose patiekaluose.
Įtraukdami daržoves į kasdienį racioną, užsitikriname gausų mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, karotinų ir ląstelienos kiekį.
Vis dėlto neretai pasitaiko, jog daržoves kaip ir kitus produktus laikome ir naudojame neatsakingai: paliekame prapjautas, leidžiame apvysti, naudojame tik tam tikras jų dalis.
Labai dažnai tokių likučių kelionė baigiasi šiukšlinėje, tačiau taip elgdamiesi ne tik prisidedame prie maisto švaistymo, bet ir nuskriaudžiame save, atsisakydami vitaminų porcijos bei išleisdami daugiau pinigų.
Svarbi visa tiekimo grandinė
Kaip teigia „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, maisto švaistymo problema pasaulyje itin aktuali – vien Lietuvoje vienas gyventojas statistiškai atsikrato daugiau kaip 60 kg maisto per metus, o daržovės sudaro apie trečdalį šio kiekio.
Siekiant pažaboti maisto švaistymą, atsakomybė tenka ne tik vartotojams, bet ir visiems maisto tiekimo grandinės dalyviams.
E. Dapkienė pažymi, kad parduotuvių tinklas itin atsakingai vertina maisto švaistymo problemą, o ją spręsdamas pasitelkia moderniausias technologijas bei metodus.
„Siekdami mažinti maisto atliekų kiekius, nuosekliai didiname prekių tiekimo ir sandėliavimo procesų efektyvumą, naudojame išmaniąsias sistemas, padedančias tiksliau numatyti ir užsakyti reikiamus produktų kiekius.
Svarbu, kad visa tiekimo grandinė veiktų be trukdžių. Reikšmingas ne tik sandėliavimas, bet ir gabenimas, laikymo sąlygos parduotuvių vitrinose, – vardija E. Dapkienė.
– Taip pat nuolat įgyvendiname iniciatyvą „Nešvaistau – moku mažiau“: produktams, kurių galiojimo laikas yra trumpesnis, taikome nuolaidas, kad pirkėjai juos pastebėtų ir įsigytų, kol yra tinkami naudoti.“
Jau ne vienerius metus prekybos tinklas „Maisto bankui“ atiduoda vartojimui tinkamų maisto produktų už pusę milijono eurų. 2021 m. šis paramos dydis sudarė beveik 600 tūkst. eurų.
„Perduodami maisto minėtai organizacijai ne tik kovojame su maisto švaistymu, bet ir prisidedame prie socialinių iššūkių sprendimo, paremdami sunkiau gyvenančius“, – pabrėžia E. Dapkienė.
Ji pasakoja, kad dalį nebetinkamų vartoti maisto produktų – daržovių, vaisių, duonos – visoje Lietuvoje susirenka ūkininkai, kurie nebetinkamais žmonių maistui produktais šeria gyvūnus, paukščius ar daro kompostą.
Likusius nebetinkamus vartoti maisto produktus „Maxima“ prekybos tinkle surenka įmonė „Horeca sprendimai“. Įmonė šiuos produktus perdirba ir išgauna biodujas, iš kurių gaminama elektros ir šilumos energija.
Biodujos, pasak E. Dapkienės, yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai maisto atliekos virsta tvariu atsinaujinančios energijos šaltiniu, taip prisidedant prie neigiamo poveikio aplinkai bei klimatui mažinimo.
Pasitelkite sumanumą: naudokite kotus ir lapus
Atkreipdama dėmesį į maisto, o ypač daržovių švaistymą, „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pataria laikytis tam tikrų taisyklių.
Anot jos, pirmoji puiki išeitis – maisto likučių šaldymas. Pavyzdžiui, nuo įprastos gamybos atlikę svogūnų, porų, morkų, ropių ir imbiero galiukai ar net jų lupenos ir lukštai gali būti šaldomi drauge, o vėliau panaudojami sultiniui virti.
Taip pat kartu galima šaldyti salierų, pomidorų ir česnakų galiukus, o atskirai – visas ankštines daržoves. Iš jų, pasak B. Baratinskaitės, vėliau galima gaminti nuostabius padažus.
Į šaldiklį ji pataria keliauti ir kiek pavytusioms arba savo patiekalo taip ir nesuradusioms prieskoninėms žolelėms: krapams, bazilikams, mėtoms, petražolėms ir kitoms.
Susmulkintas jas galima šaldyti ledukų formose su vandeniu arba aliejumi, o vėliau šiais kubeliais patogu gardinti įvairius patiekalus ar žaliuosius kokteilius.
„Pastebime ir tai, jog dalis žmonių nežino visų daržovių savybių ir yra įpratę naudoti tik „paradines“ jų puses, o štai kotelius, lapelius ar stiebus negailestingai meta lauk.
Išmesti būtina tik spalvą jau pakeitusias, pavandenijusias, sutežusias daržoves ir jų dalis, kitu atveju – net ir ne pačios išvaizdžiausios daržovės gali dar pasitarnauti.
Pavyzdžiui, brokolis yra puikiai valgomas nuo pat žiedyno iki koto. Pastarąjį galima drąsiai dėti į tyrsriubę, mat ilgiau pavirus, jis ne tik paskleis aromatą, bet ir pridės skonio bei tekstūros.
Tas pats pasakytina ir apie burokėlius – valgomos yra visos jų dalys: pati šaknis, stiebai ir lapai. Būtent stiebai ir lapai puikiai tinka sriuboms, salotoms, žaliesiems kokteiliams skaninti ir papildyti juos vitaminais“, – pataria „Maxima“ atstovė.
Šįsyk B. Baratinskaitė rekomenduoja išbandyti keletą receptų, kurių gamybai galite panaudoti atlikusias daržoves, jų dalis, galiukus ar mažiau estetiškai atrodančias daržo gėrybes.
Kvapnus daržovių sultinys
Reikės: geltonųjų ir ypač mėlynųjų svogūnų lukštų, moliūgų, morkų ir (ar) pastarnokų žievių, porų kotelių, petražolių šaknų, salierų gumbų, kalafiorų ir (ar) brokolių kotų, apvytusių prieskoninių žolelių*, vandens.
*Tikslių proporcijų nėra – tinka tiek ir tokių daržovių, kiek turite atliekamų. Galima maišyti šaldytus ir šviežius daržovių likučius.
Gaminame: didesniame puode daugmaž 1/3 tūrio daržovių užpilkite 2/3 tūrio vandens ir užvirinkite. Vėliau sumažinkite kaitrą ir virkite apie 30 – 50 min. Po to sultinį nukoškite.
Galima pagardinti druska, pipirais ir mėgstamomis prieskoninėmis džiovintomis žolelėmis. Taip paruoštą sultinį galite naudoti kaip pagrindą įvairioms sriuboms, padažams, taip pat šaldyti. Skanaus!
Burokėlių lapų pesto padažas
„Jeigu šaldytuve atradote nesunaudotų jaunų burokėlių lapų, pasigaminkite pestą, kuriuo gardinti galite beveik viską – nuo sumuštinių iki žuvies kepsnių. Jeigu neturite burokėlių, bet radote špinatų, petražolių ar krapų, iš jų taip pat pavyks puikus pesto padažas”, – sako B. Baratinskaitė.
Reikės: maždaug 3 saujų smulkintų jaunų burokėlių lapų, 3 šaukštų skrudintų moliūgų sėklų, šlakelio moliūgų sėklų aliejaus, pusės citrinos sulčių, 50 g kietojo sūrio, žiupsnelio druskos ir pipirų.
Gaminame: smulkintuvo pagalba sutrinkite burokėlių lapus, tarkuotą sūrį, moliūgų sėklas. Įpilkite truputį aliejaus, berkite druskos, pagardinkite pipirais, įpilkite citrinos sulčių ir darsyk viską pertrinkite iki vientisos masės.
Jei norėsis skystesnio padažo, įpilkite dar aliejaus. Šis pesto padažas puikiai tinka žuvies, makaronų, paukštienos ir salotų patiekalams gardinti, taip pat jį drąsiai galima šaldyti. Išbandykite!
Morkų išspaudų pyragas
Reikės: 1,5 stiklinės morkų išspaudų (atlikusių po sulčių spaudimo), 80 ml aliejaus, 3 šaukštų skysto medaus, 2 kiaušinių, 150 g pilno grūdo miltų, 1 šaukštelio kepimo miltelių, 1 šaukštelio cinamono, 100 g graikinių riešutų, 100 g džiovintų slyvų.
Gaminame: kiaušinius išplakite drauge su medumi ir aliejumi iki vientisos masės. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir cinamonu, persijokite, supilkite į paruoštą kiaušinių, medaus ir aliejaus masę.
Ten pat sudėkite morkų išspaudas, smulkintus riešutus, pjaustytas slyvas, gerai išmaišykite. Kepimo skardą patepkite aliejumi, supilkite paruoštą tešlą ir pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 40 min., kol pyragas gražiai pagels. Skanaukite!
Taip pat skaitykite
