Didelis intelektas gali padėti pasiekti sėkmę gyvenime. Tačiau net ir labai protingi žmonės dažnai neteisingai supranta tam tikras „gyvenimo taisykles“ ir suvokia jas tik gana vėlai.
Psichologė Zaida Slabbekkorn straipsnyje portalui YourTango įvardijo 5 dalykus, kuriuos dauguma protingų žmonių išmoksta tik vėlesniame gyvenimo etape.
1. Būti „teisiam“ nereiškia būti laimingam
Protingi žmonės dažnai siekia, kad kiti pripažintų jų teisumą, arba juos erzina, kai kažkas daroma „neteisingai“.
Tai veda prie ginčų su artimaisiais dėl smulkmenų. Ilgainiui toks elgesys gali atstumti žmones ir privesti prie vienatvės.
2. Ne visi jus supras
Protingų žmonių dažnai nesupranta. Ir tiesa ta, kad ne visada būtina bandyti kitiems įrodyti savo požiūrį – tai emociškai išsekina.
Užuot bandžius „apšviesti“ tuos, kurie jūsų nesupranta, kartais geriau susitelkti į bendravimą su bendraminčiais.
3. Jūs negalite priversti žmonių pasikeisti
Protingiems žmonėms dažnai atrodo akivaizdu, kai kitas elgiasi netinkamai. Atrodo, kad pakanka duoti keletą patarimų – ir žmogus pakeis savo elgesį, o jo gyvenimas susitvarkys.
Tačiau realybė tokia, kad išorinė pagalba nepakeis žmogaus, kol jis pats nenorės keistis.
4. Savikritika gali būti žalinga
Daugelis protingų žmonių neša „vaikystės gabumo naštą“ – ankstyvą gyvenimo laikotarpį, kai juos nuolat gyrė už protą ir talentą.
Tai suformavo polinkį kelti sau nerealistiškus tikslus ir lūkesčius dėl sėkmės.
Siekdami geriausių rezultatų, bet ne visada galėdami jų pasiekti, protingi žmonės gali pasinerti į depresiją ir saviizoliaciją. Tokiu atveju savikritika tik dar labiau kenkia.
5. Išmintis ne visada yra sudėtinga
Ne visada, bet gana dažnai protingi žmonės visur ieško gelmės ar paslėptų prasmių, kurių iš tikrųjų nėra.
Jie linkę pernelyg viską komplikuoti ir paprastus dalykus paversti sudėtingais. Tačiau tiesa ta, kad daugeliu atvejų dalykai yra būtent tokie, kokie atrodo – ir nieko daugiau.
Rašyti komentarą