„Didžiojo siaubo pranašystė“: mokslininkai išsiaiškino, dėl ko galėjo žlugti Romos imperija

Pažymima, kad VI a. trys galingi ugnikalnių išsiveržimai sukėlė klimato krizę, žinomą kaip vėlyvoji antikinė mažoji ledynmetis. Pelenai užblokavo saulės šviesą 200–300 metų, dėl to pasaulio temperatūra nukrito ir paaštrėjo problemos, su kuriomis jau susidūrė žlunganti Romos imperija.

Tyrimo metu Kanados Karališkojo universiteto mokslininkai ištyrė neįprastas uolienas iš Grenlandijos, kurios dėl staigaus klimato pokyčio dreifavo link vakarinės Islandijos pakrantės.

Kaip pažymėjo tyrimo autorius Christopher Spencer, uolienų migraciją sukėlė „ledo eiga“.

„Ledkalniai, apkrautais ledynų nuolaužomis, yra pernešami per vandenynus srovėmis“, – pridūrė jis.

Tuo pačiu metu tyrimo bendraautorius Tomas Gernonas pabrėžė: „Tai, ką matome, yra ryškus pavyzdys, kaip klimato sistema yra tarpusavyje susijusi. Kai ledynai auga, ledkalniai atgimsta, vandenynų srovės pasislenka, o kraštovaizdžiai keičiasi„.

„Live Science“ taip pat priminė Bizantijos istoriko pasakojimą, kuris maždaug 536 m. rašė apie „saulės netekusį dangų“ kaip „didžiojo siaubo pranašą“.

„Temperatūros sumažėjimas galėjo atrodyti nežymus, nuo 1,8 iki 3,6 °F (nuo -15 iki -16 laipsnių Celsijaus), bet jis sukėlė masinį badą ir ligas: derliaus nuostolius, gyvulių mirtingumą ir staigų maisto kainų kilimą“, – cituoja „The Jerusalem Post".

Leidinyje apibendrinama, kad, nepaisant to, jog Romos imperija buvo viena didžiausių imperijų istorijoje, jos žlugimas yra gana prieštaringas, nes jos galutinį žlugimą lėmė daug veiksnių.

„Karališkojo universiteto tyrėjai mano, kad „mažasis ledynmetis“ smogė tuo metu, kai Romos imperijos padėtis buvo kritiška. Įspūdingas išorinių ir vidinių iššūkių rinkinys destabilizavo kadaise „Vakarų pasaulio valdovą“, nesuteikdamas jam galimybės atsigauti“, – pridūrė leidinys.