Donata Virbilaitė – apie juodžiausią gyvenimo tarpsnį ir depresiją: viskas iškrito iš rankų

„Visada tikėjau, kad jei nemylėsi savęs – ir tavęs niekas nemylės. Savimi pasitikintys ir besišypsantys žmonės skleidžia gerą energiją.

Man patinka tokia būti, jaustis patogiai savam kailyje. Aš myliu savo vidų, o išorė tėra vidų nešiojanti pakuotė. Mylėsi vidų – sugebėsi pamilti ir išorę.

Visi žmonės yra gražūs, tik mes matome visumą ir susidarome įspūdį iš pirmo žvilgsnio. Žiūrime į kitus taip, kaip žiūrime į save.

Reikia truputį giliau ir kruopščiau save paanalizuoti, tada ateis ir meilė sau“, – įsitikinusi Donata Virbilaitė.

Moteris sako, kad nors replikų apie savo išvaizdą, ugninius, kaip ji pati sako, „ryžus“ plaukus ir figūrą vis dar sulaukia, jau kuris laikas į jas nusprendė tiesiog nebereaguoti.

Pasak jos, neigiami komentarai apie išvaizdą jau yra tapę jos kasdienybės ir net asmenybės dalimi.  

„Nusprendžiau vadovautis tokius sakiniu: jūs „stumkit“ ant manęs, o aš toliau sau laimingai ir ramiai gyvensiu“, – juokiasi Donata. 

Dainininkė ne vienerius metus praleido emigracijoje – gyveno tiek Turkijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje.

Visgi, iš abiejų šalių jai teko sprukti: iš pirmosios išvijo neramumai, o iš kitos – suprastėjusi sveikata ir baimė dėl ateities. 

„Turkiją turėjau palikti, nes ten prasidėjo ir iki šio tęsiasi pilietinė revoliucija, kuri, deja, daugelį žmonių įvarė į bankrotą, o tokius kaip aš – į priverstinį karantiną ir baimę dėl rytojaus.

Londone prasidejus „Brexit“, ir tuo pačiu metu į mano gyvenimą pasibeldus sveikatos problemoms, iš rankų iškrito visi numatyti tikslai, buvau pavargusi ir norėjau poilsio. Norėjau namo.

Visada visi isivaizduoja, kad geriausia emigracijoje, bet iš tiesų gerai yra ten, kur nori, kad būtų gerai. Man gerai buvo visur. Visur buvo ir šilto ir šalto. 

Stengiuosi šalto neatsiminti, kad kiekvienas gyvenimo lapas būtų tik su teigiamomis akimirkomis. 

Gyvenimas visur yra toks pat – turi dirbti, norėdamas išlikti, ir kovoti, norėdamas laimėti“, – pasakoja Donata.

Donata nevengia atvirai kalbėti ir apie skaudžias temas – moteris jau nuo vaikystės kovoja su psichologinėmis problemomis – depresija, panikos atakomis.

Visgi, kalbėdama dainininkė nustebina – juodžiausioms gyvenimo akimirkoms ji yra dėkinga. 

„Tokios ligos, kaip depresija, kaupiasi visą gyvenimą. Pirmąjį savo panikos priepuolį patyriau tada, kai man buvo septyneri ir mane paliko tėtis.

Tiesa, tai supratau tik dabar, kai jau žinojau, kas tie panikos priepuoliai yra.

Mano gyvenimas yra gan įtemptas ir pilnas netikėtumų. Nors atrodo, kad fiziškai atlaikau, nervinės ląstelės po truputį yra pažeidžiamos ir nyksta.

Daugelį metų taip gyvenant, vieną dieną juodas debesėlis sprogo ir privertė mane mąstyti ir gyventi kitaip. 

Net ir juodus periodus stengiuosi nukreipti pozityvia linkme. Jei ne depresija, nebūčiau išmokusi sustoti, įkvėpti ir keliauti lėčiau.

Galėjo baigtis ne tik emociniu, bet ir fiziniu lūžiu. Aš manau, kad man depresija išgelbėjo gyvybę“ , – pasakoja D. Virbilaitė. 

Ar pasitaisius situacijai dainininkė išdrįstų vėl emigruoti? „Nereikia gyventi ten, kur atrodo, kad yra geriau.

Reikia gyventi ten, kur tą akimirką jauties laimingas. Šią akimirką esu laiminga čia, todėl čia ir esu. O kas bus rytoj – žino tik rytojus“, – pokalbį užbaigia Donata Virbilaitė.