Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, Žvaigždžių salėje buvo galima sutikti aktores Aureliją Tamulytę, Ugnę Zavistauskaitę, Liną Bražinskaitę, fotografę Rūtą Andre, grožio specialistę Živilę Barzdaitytę su dukrele Mila, plaukų stilistą Karolį Murauską ir kt.
Festivalis prasidėjo dokumentinio filmo „Frida. Viva la Vida“ peržiūra ir diskusija „Mano kūnas – ne tavo reikalas!“, kurioje dalyvavo ir žinomos šalyje moterys.
Kūnas nėra vien biologinis darinys
„Moteris – dekoracija, moteris – prekė, moteris – bokso kriaušė. Kiek Lietuvos moterų vis dar spraudžiamos į šiuos vaidmenis, kiek jų žalojamos ar žalojasi pačios, siekdamos atitikti nesveikus lūkesčius?“ – nuolat klausia Baltojo kaspino festivalio renginiuose dalyvaujantys ekspertai bei meno kūrėjai.
Neatsitiktinai šiemetinio festivalio poteme pasirinkta moters kūno kaip politinio ir išnaudojimo objekto simbolika. Kūnas nėra vien biologinis darinys – jis socialiai ir politiškai formuojamas reiškinys.
Būtent kūne susikerta galios, kontrolės ir pasipriešinimo procesai: per įstatymus, religiją, mediciną, mokslą, švietimą ar žiniasklaidą. Baltojo kaspino festivalis siekia dekonstruoti stereotipus ir įsisąmoninti gilumines nuostatas, skatinančias smurtą.
O nuostatų keitimas visuomet efektyvesnis per patyrimą, emociją, meną.
„Kasmet organizuojami nemokami, aukštos kokybės, įdomius menininkus įtraukiantys festivalio renginiai leidžia pasiekti tiek jaunimą, tiek moteris, tiek rizikos grupes.
Tačiau smurto prevencija negali būti greitas procesas, todėl festivalis turi vykti kasmet, o vyriausybė pagaliau turėtų suprasti, kad prevencija apsimoka, ir tik jos pagalba galėsime sumažinti šimtus milijonų eurų kasmet kainuojančius smurto lyties pagrindu nuostolius,“ – sako fondo FRIDA steigėja Daiva Baranauskė, Baltojo kaspino festivalio sumanytoja ir koordinatorė.
Kūrybiniai būdai atgauti santykį su savo kūnu
Festivalio atidarymo metu vykusioje diskusijoje apie kūno autonomiją, ribas, visuomenės spaudimą ir kūrybinius būdus atgauti santykį su savo kūnu dalyvavo ir žinomos moterys, o ją vedė Sandra Gaučiūtė, Atviros Lietuvos fondo projektų vadovė.
Anot S. Gaučiūtės, diskusijos pavadinime skelbtas šūkis „Mano kūnas – ne tavo reikalas“ šiandien tampa itin svarbiu, stebint įvykius ir politinius sprendimus (arba jų nebuvimą) regione – moterų kūnai vis dar yra paverčiami politinių kovų lauku.
Nuo bandymų riboti reprodukcines teises iki nuolatinio spaudimo atitikti nerealistiškus kūno, grožio standartus, ignoruojant realias problemas, kurioms reiktų politinės lyderystės – kas trečia moteris Lietuvoje patiria smurtą.
Visuomenė, institucijos ir net viešieji naratyvai vis dar jaučia teisę reguliuoti, vertinti ir spręsti už moteris, kokie jų kūnai „priimtini“ ir kaip joms gyventi.
„Šiandien ypač svarbu palaikyti organizacijas ir iniciatyvas, kurios gina moterų teises, kuria saugesnę aplinką ir padeda toms, kurios dėl skirtingų priežasčių negali kalbėti už save. savo kūno istoriją bei savo pasirinkimus“, – įsitikinusi S. Gaučiūtė.
„Tik iš labai stiprios kančios gimsta dieviškai šviesi siela. Be kančios, kažin, ar galima taip giliai atsiduoti kūrybai, kad pats tavo kūnas taptų kūryba...“, – po filmo peržiūros apie menininkę Frida Kahlo kalbėjo aktorė Aurelija Tamulytė.
Aktorė prisipažino, kad šis filmą ją netgi įkvėpė labiau rūpintis savo savijauta, pradėjo gyventi su šūkiu: „Tegyvuoja gyvenimas!”. Pasak Aurelijos, reikia išmokti gyventi besidžiaugiant kiekviena diena, kol dar ligos neužklupo, kol dar gali kvėpuoti...
Pačiai A. Tamulytei yra tekę vaidinti, ir kai sielą draskė kančia (palaidojus mamą), ir kraujuojant žaizdai (vieno spektaklio metu aktorė stipriai susižeidė pėdą ir varvant kraujui nenutraukė vaidinimo, o žiūrovai netgi manė, kad toks ir turi būti jo siužetas). „Mus, menininkus turbūt ir užburia ši veikla, nes joje labai daug kančios, o iš jos gimsta kūryba“, – svarsto žinoma aktorė.
Kaip sakė aktorė Lina Bražinskaitė, gyvename visuomenėje, kurioje kūno kultas ypač gajus. „Mums brukami grožio standartai, amžiaus cenzas, kuriems neatitikus dažnai paveikiama ir mūsų moteriška savivertė, savimonė.
Jei brandesnė moteris dar gali pasipriešinti visuomenės spaudimui, socialinių tinklų, žiniasklaidos brukamiems standartams, atsirinkti ir suvokti, kas jai tinka, o kas žaloja ją kaip asmenybę, griauna jos psichiką ir gyvenimą, tai jauna mergina, paauglė, gali būti paveikta kur kas greičiau ir stipriau.
Visa tai įtakoja jaunos moters gyvenimą, jos kūną, gali būti netgi pražūtinga“, – mano Lina. Pasak aktorės, štai kodėl itin svarbu moterims ugdyti pasitikėjimą savimi, tikėjimą savo unikalumu, meilę sau ir kartais net tą sveiko egoizmo jausmą, ginant ir puoselėjant save, kaip nepakartojamą asmenybę.
Diskusijos metu grožio specialistei, šokėjo Sauliaus Skambino gyvenimo draugei, buvo įdomu kalbėti apie tai, kiek įtakos turi socialinės medijos moters kūno įrėminimui.
„Moters kūnas lyg mūšio laukas, kuris slepia skausmus, smurtą, seksualinę prievartą, gimusius ir negimusius vaikus, moralinius vertinimus. Ir šūkis: Mano kūnas – ne tavo reikalas” yra ne tik politinis pareiškimas.
Tai – noras pasakyti, jog mano kūnas yra mano namai, o ne visuomenės scena. Ir norėdami išvengti to nuolatinio spaudimo, kaip turi moteris atrodyti, kokia ji turi būti, kaip jai jaustis ir panašiai, mes pagaliau turime nustoti kritikuoti vieni kitus.
Atvirkščiai, dažniau pagirti, paskatinti ir tik taip užauginsime sveiką visuomenę, o ne kompleksuotas moteris, norinčias viską dailinti plastinėmis operacijomis, filtrais ir kitais būdais įtikti visuomenei”, – teigia Ž. Barzdaitytė.
„Kiekviena moteris savyje nešiojasi unikalią istoriją, grožį ir vidinę šviesą. Tačiau dažnai kasdienė skuba, visuomenės lūkesčiai ir nuolatinis lyginimasis su kitais tą šviesą prigesina. Pradedame abejoti savo kūnu, kritikuoti veidrodyje matomą atvaizdą, slėpti savo išskirtinumą.
Štai kodėl ir gimė idėja „Pamilk save per fotosesiją“ – tai ne tik profesionalios nuotraukos, bet ir jautri kelionė atgal į save”, – savo nauja idėja pasidalino fotomenininkė ir jogos mokytoja Rūta Andre. Pasak fotografės, šiai kelionei puikiai tinka garsiosios menininkės Fridos istorija.
Nors jos kūnas buvo sužeistas ir pažymėtas skausmo, Frida niekada neslėpė savo randų – ji pavertė juos menu ir stiprybe. „Jos gyvenimas įrodo, kad grožis nėra kūno tobulume. Grožis gimsta ten, kur žmogus leidžia sau būti savimi. Tai – galinga žinutė kiekvienai moteriai, kuri ateina į mano fotosesiją”, – teigė R. Andre.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą