Gražinos skiltis: Parapijos skelbimai ir Švenčių - „prūdais“

Parapijos skelbimai

Sako, grožis išgelbės pasaulį. Nesiginčysiu. Bet labiau tikiu - išgelbės neprarandamas humoro jausmas. Ypač, jei jis tikras, „nesumiksuotas“. Tokie man pasirodė skelbimai vienos parapijos lentoje.

Nesvarbu, kur toji parapija, kas tų skelbimų autoriai. Pasijuokiau nuoširdžiai. Džiaugčiausi, jeigu šioje ašarų pakalnėje pasikvatotumėte ir Jūs.

* Gerbiamos ponios, neužmirškite labdaros loterijos! Tai gera proga išsivaduoti nuo visų nereikalingų daiktų, kurie tik apkrauna namus.  Atsiveskite ir savo vyrus.

* Vasaros mėnesiais pensininkų choras pamaldose negiedos. Parapija jiems yra dėkinga.

* Ateinantį ketvirtadienį 17 val. renkasi mamų grupė. Tas, kurios nori būti tarp mamų, prašome kreiptis į kleboną.

* Kurso apie maldą ir pasninką dalyvio mokestis - 50 Lt. Į mokesčio kainą įeina ir maitinimas.

* Aukas prašome dėti į vokus kartu su mirusiais, už kuriuos norite pasimelsti.

* Klebonas užsidegs savo žvakę nuo altoriaus. Diakonas savąją užsidegs nuo klebono ir po to uždegs visus tikinčiuosius, esančius pirmoje eilėje.

* Ateinantį sekmadienį parapijos salėje vaišės su patiekalais iš žirnių. Po jų - koncertas.

Švenčių - „prūdais“

Aną dieną, nuplėšdama kalendoriaus lapus, pasidomėjau ir kelis mėnesius į priekį, kokių švenčių pradėti laukti? Atmetant draugių ir draugų gimtadienius, artimiausia - Valentino diena. Nu, kaip mes suksimės be kiniškų širdelių, jei jų PC sandėliuose neužsigulėjo...

Kažin kokia šiemet bus Vasario 16-oji? O visai netrukus - ir Kovo 11-oji? Kaip vertinčiau Lietuvoje vykstančius procesus, baubimai, švilpimai ir riaušės - ne mano skoniui. Visada, norėdama pabrėžti greitaeigį laiką, kartoju: tik Kalėdos, o jau ir Velykos.

Šiemet - balandžio 17-18. Vadinasi, jau pats laikas pradėti rinkti svogūnų lukštus kiaušiniams dažyti.

Kadaise ponia Aina manęs paprašė: „Jeigu kokiame skuduryne pamatytum kaklaraištį - pirk. Bet jis būtinai turi būti gryno šilko ir kuo daugiau ornamentuotas.“ Šilkinių kaklaraiščių kolekcijai - pamaniau.

Tačiau ji paaiškino: „Jie labai puikūs kiaušinių Velykoms dažikliai. “Šlipsą„ sukarpai gabaliukais. Į juos įkiši kiaušinius ir stipriai stipriai apraizgai siūlais - kad kaklaraiščio medžiaga priglustų prie kiaušinio. Po to dar kiaušinį įsuki į baltus skudurėlius ir vėl apraizgai siūlais. O tuomet “suvystytus„ dedi į puodą su šaltu vandeniu, į kurį reikia įpilti trečdalį stiklinės acto ir - ant kaistuvo. Virti reikia 10-15 minučių“, - visą kiaušinių dažymo receptą išklojo ji.

Ir patikino - marginimo rezultatas pribloškia. Ponios Ainos atsiklausiau - ar galiu šį dažymo būdą paviešinti „Vakarų ekspreso“ skaitytojams? Ji neprieštaravo. Ir dar pajuokavo: „Dizainerius ištiktų infarktai, jeigu sužinotų apie tokią jų kurtų kaklaraiščių paskirtį.“

O dažymo būdas gal net labai įdomus. Vien todėl, kad neturi jokios patirties, kokio rezultato sulauksi. Gal ir nesiardysiu tų šlipsų ieškoti. Tenkinsiuos svogūnų lukštais, kai margumynų rezultatų irgi nenumatysi... Sukti galvą apie visokias šventes kur kas geriau nei dėl visokių ten naujų arba augančių mokesčių, prekių kainų...