Už lango - toks tirštokas rūkas. Nors man labiau patinka žodis migla. Bet migla, - kai iš to rūko išsiskira lašeliai. O kiemo plytelės sausos. Rūkas, suteikiantis aplinkai neįprasto fantastiškumo. Panašiai, kaip Frederiko Felinio filmuose.
Visai nepretenduoju tapti "guru" ar kokia "ekspertė". Jų ir taip privisę kiekviename žingsnyje. Nori mane išmokyti, kaip turiu rengtis, autis, ką turiu valgyti, ką privalėčiau gerti - vos ne kibirais ar litrais vandens, kurio mano organizmas visai neprašo. Kaip ir raudono vyno ar viskio nereikalauja. Ne bele kada - nustatytomis valandomis. Miegoti irgi. Pasivaikščioti taip pat.
Žodžiu, viskas - pagal "guru". O tie "ekspertai" ir "guru" dažniausiai sprendžia pagal savo dėvimas klumpes, kartais pacituodami dabar madingus kokius murakamius, koeljus, aristotelius ir šventus raštus.
Patarimus dalina kartais dar už dyką. Bet vis dažniau - už pinigus. Pasitaiko - net labai už nemažus pinigus. O man tų patarimų nei dykai, nei už užmokestį visai nereikia. Nes aš pati sau "guru". Ir gyvenu taip, kaip susiklosto, kaip išeina. Nors, gal būt, trokščiau, kad visai kitaip klostytųsi ir išeitų. O prisiklausiusi "guru" už didelius pinigus, gyvenčiau, kaip gyvenusi. Nes neturiu baseino, treniruoklių, masažisčių, ateinančių į namus. Daug ko neturiu. Net laiko išeiti pasivaikščioti už dyką.
Kai karantinuose karantinuojamės antrus metus, labai susirūpinta mūsų psichologine ir psichikos sveikata. Taip, jau daugelis nevengia ir viešai prisipažinti - stogai slankioja ar net nučiuožia. Oi, kiek randasi tų "guru" stogus atstatyti į vietas. Nežiūriu, nesiklausau ir neskaitau.
Bet viena psichologė, tik užmtus akį į vieną straipsnelioką, vat, ėmė ir "pakabino":
"Šiuo laikotarpiu labai rekomenduoju stebėti savo mintis, ypač įtarias, neramias, kupinas baimės. Svarbu sau priminti - ne viskas, ką galvojame, yra tiesa. Mūsų kasdienybėje veikia daugybė skirtingų stimulų ir situacijų, o tai, kaip į juos reaguojame, nulemia mūsų mintys ir įvykių interpretacijos. Kur vieni mato problemas, kiti mato galimybes. Kritiniais momentais gebėjimas sustoti, įvertinti tikrus faktus, suabejoti savo minčių teisingumu gali padėti pamatyti realybę ir nepaskęsti neigiamų minčių liūne."
"Pakabino" visai ne dėl savo pačios niūrių minčių. Kartais ir man jos tarsi plaktuku bando kalti smegeninę. Suklusau dėl įvykių interpretacijos. Prisipažinkime bent sau, nuoširdžiai prisipažinkime: prisiinterpretuojame, prisimodeliuojame pagal save, oi, kokių situacijų. Ir, kai pagaliau stoja jų "išrišimo" valanda, pasirodo, tai tebuvo tavo fantazijų, persipynusių su baimėmis, padarinys. Realybė parodo - be reikalo kankinaisi interpretuodamas ir modeliuodamas.
Taip nutiko šiomis dienomis, kai atrodė reikia gelbėti kažką. Susibūrėme į šiokią tokią "gelbėjimo komandą". O, stojus "išrišimo" valandai, lyg ir paaiškėjo, kad gelbėtis nuo interpretacijų ir modeliavimo gal reikėtų "gelbėtojams", viską "traktuojantiems ir interpretuojantiems" pagal savo gyvenimiškas patirtis. Skirtingas patirtis. Nes kiekvienas dėvime savąsias klumpes, pritrinančias skirtingų dydžių mazolių skirtingose vietose.
Bet gerai, kad toji "gelbėjimo komanda" buvo. Patirtis, kaip nereikia panikuoti, interpretuoti ir modeliuoti...
Kol rašiau, rūkas virto migla. Bet kol kas neišsisklaidė lašeliais. Viskas aplinkui tebeatrodo fantastiškai. Kaip Frederiko Felinio filmuose. Gražios dienos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą