Iberijos lūšių pėdsakais: mokslininkai gelbsti ant išnykimo ribos atsidūrusią rūšį
Pasak reprodukcijos programos Ispanijoje ir Portugalijoje vadovo Rodrigo Serra (Rodrigo Serra), prieš 20 metų Pirėnų pusiasalio lūšių būklė buvo neįtikėtinai prasta: vienintelė kačių rūšis, kuriai kilo tokia grėsmė, prieš tūkstančius metų buvo dantytasis tigras.
Paprastai tariant, Iberijos lūšis buvo per žingsnį nuo išnykimo. Populiacijos mažėjimą iš dalies lėmė tai, kad vis daugiau žemės buvo naudojama žemės ūkiui. Tačiau prie to prisidėjo ir didėjantis žuvusiųjų keliuose skaičius bei konkurencija dėl maisto. Faktas tas, kad pagrindinis lūšių grobis yra laukiniai triušiai, o dėl dviejų pandemijų jų skaičius sumažėjo 95 proc.
2005 m. Portugalijoje lūšių tiesiog nebeliko, tačiau Ispanijai tai buvo sėkmingi metai, nes nelaisvėje gimė pirmoji lūšių vadelė. Portugalijai prireikė dar trejų metų, kad priimtų sprendimą dėl nacionalinio veiksmų plano rūšiai išsaugoti. Po to Silvese, Algarvėje, buvo pastatytas Nacionalinis iberinių lūšių veisimo centras.
Centro veikla buvo sutelkta į dvi sritis:
pasiruošimas gyvenimui laukinėje gamtoje;
poravimasis veisimui.
Pasak Serros, kai jis ir jo kolegos pastebi, kad jaunikliai tampa vis labiau pasitikintys savimi, jie eina ir vejasi juos, keldami didelį triukšmą, kad išgąsdintų gyvūnus. Taip mokslininkai moko lūšis nesiartinti prie žmonių laukinėje gamtoje. Mokslininkai taip pat naudoja specialią tunelių sistemą centre, kad galėtų maitinti gyvūnus ir kuo labiau sumažinti žmonių bendravimą. Atėjus laikui, gyvūnai paleidžiami į laisvę.
Projekto autoriai pažymi, kad būtent nuo genetikos priklauso, kur tiksliai atsidurs lūšys. Tai būtina siekiant sumažinti inbrydingo ir ligų riziką. Net jei lūšis gimsta Portugalijoje, ji gali būti atvežta į Ispaniją.
Pasak už lūšių reintrodukciją Portugalijoje atsakingo Pedro Sarmento, daugiau kaip 30 metų tyrinėjančio šią rūšį, veisimo programa ir gyvūnų sugrąžinimas į laukinę gamtą vertinami kaip sėkmingi. Tačiau mokslininkai įspėja, kad didėjant populiacijai gali kilti problemų.
Mat Portugalijoje lūšys dažnai paleidžiamos į laisvę privačioje žemėje, todėl programos organizatoriams iš pradžių reikia susitarti su savininkais. Sarmento teigimu, vykdant programą buvo užpultos ir vištos, tačiau, laimei, jų buvo nedaug.
Praėjo beveik trys dešimtmečiai nuo to laiko, kai Ispanija nusprendė sutelkti dėmesį į rūšies išsaugojimą, ir dabar mokslininkai mano, kad Pirėnų pusiasalio lūšis nebėra ties išnykimo riba. Dar daugiau, mokslininkai tikisi, kad rūšis pasieks palankią būklę vos per 10 metų - tam reikėtų, kad laukinėje gamtoje liktų 5-6 tūkst. individų.
Šaltinis: focus.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą