Inga Jankauskaitė apie koncertų užkulisius: „Patyriau tai, ką ir mano klausytojai: ir atsisveikinimus, ir krizes”

I. Jankauskaitė teigia, jog pajaučia, kokia publika buvo tik atėjusi ir kokia ji išeina po pasirodymo. „Koncertas niekada nėra tik dainų rinkinys, tai vientisas procesas, į kurį įsiveliu pati, o iš paskos įveliu ir žiūrovą.

Tuo ir skiriasi nuo perklausymo dainų kompakte ar kokioje nors muzikos platformoje. Ir jei tai darysi tik dėl aplodismentų, nieko nebus, pernelyg rizikingas ir sudėtingas užsiėmimas.

Dalinimasis bendra patirtimi, kalbėjimas apie tai – štai kas sukuria terapinį efektą. Dažnai girdžiu, kad salėje žmonės jaučiasi taip, lyg tai parašyta būtent jiems ir apie juos. Tame matau didelę prasmę, o tame nėra nieko apie savimeilę. 

Aš juk irgi patyriau tai, ką ir mano klausytojai: ir atsisveikinimus, ir krizes, ir skirtingus gyvenimo etapus, todėl ir kalbu apie tai, ką patiria kiekvienas suaugęs žmogus“.

Ingą Jankauskaitę žinome ne tik dėl jos nepakartojamų ir svajingų dainų, daugelis ją pažįsta ir kaip puikią, talentingą bei į bet kokį amplua sugebančią įsikūnyti aktorę. Inga prisipažino, kad net po daugelio metų, vieno dalyko jai padaryti nepavyksta iki šiol.

„Jeigu įdomu, ar aš moku techniškai greitai apsiverkti, tai ne, nemoku. O jei iš tikrųjų, tai tikriausiai prireiks to, kas vienu žodžiu vadinama – talentas. Apjungiantis profesines žinias, praktiką ir duotybes, reikalingas vaidmens kūrimui.

Kai tu jau turi ne tik norą, bet jau ir žinai kaip tai padaryti,  pajusti savimi kito žmogaus būvį. Kūnas tavo, bet ne tavo, mintys tavo, bet ne tavo. Visa tai atsiranda ilgo darbo dėka.

Analizuojant tekstą, kontekstą, santykius su aplink tave supančiais personažais. Tam ir skirtos repeticijos, kad žingsnis po žingsnio tau padėtų pajusti savyje tą kitą žmogų“, – laidoje kalbėjo aktorė.

Pokalbių laida „Šeškinės 20“ – trečiadienio vakarais, 20 val., per LNK.