Iš kur atsirado bučiniai: romantiško ritualo, kuris jus nustebins, atsiradimo teorijos

Yra populiari hipotezė, pagal kurią bučinys atsirado kaip būdas sustiprinti socialinius ryšius ir padidinti individų išgyvenamumą grupėje.

Tyrimai rodo, kad artimi žmonių giminaičiai, pavyzdžiui, šimpanzės ir bonobai, taip pat pasižymi elgesiu, panašiu į bučiavimąsi, o tai gali rodyti senąsias evoliucines šios praktikos šaknis.

Vorviko universiteto mokslininkai teigia, kad bučiavimasis galėjo išsivystyti iš beždžionėms būdingo viliojimo elgesio. Ši hipotezė, vadinama „paskutinio rūpintojo bučinio hipoteze“, rodo, kad žmonių bendruomenėse šis elgesys iš pradžių galėjo išsivystyti kaip socialinių ryšių stiprinimo būdas.

Yra ir kita teorija, siejanti bučiavimąsi su maitinimosi procesu. Kai kuriose kultūrose motinos vaikams iš burnos į burną perduoda kramtytą maistą. Ši praktika, vadinamoji premastikacija, galėjo būti bučiavimosi, kaip rūpesčio ir meilės išraiškos būdo, atsiradimo pagrindas.

Be to, kai kurie tyrimai teigia, kad bučiavimasis gali pasitarnauti kaip būdas įvertinti partnerio genetinį suderinamumą per cheminius signalus, perduodamus per seiles. Tai patvirtina mintį, kad bučiavimasis gali būti svarbus ne tik kaip meilės išraiška, bet ir kaip partnerio atrankos būdas.

Manoma, kad kultūrinės tradicijos taip pat daro didelę įtaką bučiavimosi formų ir reikšmių raidai. Pavyzdžiui, senovės Romoje egzistavo skirtingos bučinių rūšys, kurių kiekviena turėjo skirtingą reikšmę: bučinys į skruostą, bučinys į lūpas be seksualinio atspalvio ir erotinis bučinys.

Šiandien bučiniai turi skirtingas reikšmes priklausomai nuo šalies ir kultūros: vienose šalyse bučinys į skruostą yra tik įprastas pasisveikinimo gestas, o kitose jis gali išreikšti gilią meilę ar pagarbą.

Šaltinis: cursorinfo.co.il