Iš kur didžiausi dinozaurai atkeliavo į Šiaurės Ameriką: mokslininkai rado atsakymą

Iš kur atsirado tiranozaurai

Modeliavimas parodė, kad šie senoviniai tiranozaurai perėjo sausumos tiltą, jungiantį Aziją ir Šiaurės Ameriką – Beringo sąsiaurį – daugiau nei prieš 70 mln. metų.

„Tyrannosaurų geografinė kilmė yra karštų diskusijų objektas. Paleontologai nesutaria, iš kur atvyko jų protėviai – iš Azijos ar Šiaurės Amerikos“, – komentavo pagrindinis tyrimo autorius Cassius Morrison.

„Mūsų modeliavimas rodo, kad tiranozaurų „protėviai“ greičiausiai atvyko į Šiaurės Ameriką iš Azijos, perplaukdami Beringo sąsiaurį tarp dabartinės Sibiro ir Aliaskos“, – sakė Morrison.

Šie rezultatai sutampa su ankstesniais, kurie rodo, kad tiranozauras yra artimiau susijęs su Azijos tiranozaurais, tokiais kaip Tarbosaurus, nei su kitais Šiaurės Amerikos milžinais, tokiais kaip Daspletosaurus.

Nors Šiaurės Amerikoje buvo rasta daugybė tiranozaurų fosilijų, mokslininkai mano, kad jo tiesioginio protėvio liekanos vis dar gali laukti savo atradimo Azijoje.

Tyrimo metu mokslininkai atsižvelgė į daugybę duomenų, įskaitant fosilijų radimo vietas, dinozaurų evoliucinius ryšius, taip pat kreidos periodo geografiją ir klimatą. Ypač svarbu tai, kad jie taip pat atsižvelgė į fosilijų chronologijos spragas, įtraukdami į savo skaičiavimus neapibrėžtumo lygį, kad analizė būtų patikimesnė.

Tiesa apie megaraptorius

Mokslininkai taip pat giliau panagrinėjo megaraptorų istoriją. Megaraptorai turėjo siauras galvas ir stebėtinai ilgas rankas, baigiančias įspūdingais nagais, kurie galėjo siekti 35 cm ilgio. Tyrimas parodė, kad megaraptorai buvo daug labiau paplitę, nei manyta anksčiau.

Komanda teigia, kad šie dinozaurai atsirado Azijoje maždaug prieš 120 mln. metų ir, tikriausiai, išplito Europoje, o vėliau – pietinėje Gondvanos dalyje, kuri apėmė dabartinę Afriką, Pietų Ameriką ir Antarktidą.

„Įdomu, kad tai rodo, jog megaraptoriai kažkada klajojo po regionus, kuriuose iki šiol nerasta jokių fosilijų“, – pažymėjo leidinys.

Toks pasaulinis paplitimas ir jų unikali anatomija rodo, kad megaraptoriai galbūt medžiojo kitokį grobį nei jų giminaičiai tiranozaurai. Gondvanoje jie galėjo medžioti jauniklius zauropodus, o Laramiidoje tiranozaurai greičiausiai medžiojo tokius gyvūnus kaip triceratopsas, edmontosas ir ankilozavras.

Įdomu tai, kad tiek tiranozaurai, tiek megaraptoriai sparčiai išaugo maždaug tuo pačiu metu, kai pasaulio klimatas smarkiai atšalo po temperatūros pikio prieš 92 mln. metų.

Tai rodo, kad šie milžiniški plėšrūnai greičiausiai buvo geriau prisitaikę prie vėsesnių sąlygų nei kitos to laikotarpio dinozaurų grupės.

Tyrannosaurus galėjo sverti iki 9 tonų, o megaraptoriai užaugdavo iki 10 m ilgio.

„Mūsų rezultatai paaiškino, kaip didžiausi tiranozaurai atsirado Šiaurės ir Pietų Amerikoje kreidos periode ir kaip bei kodėl jie tapo tokie dideli iki dinozaurų eros pabaigos“, – sakė tyrimo bendraautorius Charlie Sherer.

Jis spėjo, kad jie išaugo iki tokių milžiniškų dydžių, kad pakeistų ne mažiau milžiniškus teropodus karcharodontosauridžius, kurie išnyko maždaug prieš 90 mln. metų. „Šis išnykimas, tikriausiai, pašalino ekologinę kliūtį, kuri neleido tiranozaurams išaugti iki tokių dydžių“, – spėjo mokslininkas.

Kai žemynai išsiskyrė, šių gigantų evoliucijos keliai išsiskyrė.

Tuo metu, kai tiranozaurai galiausiai pakeitė megaraptorius tokiuose regionuose kaip Azija, Australija ir Patagonija, megaraptoriai evoliucionavo ir tapo dominuojančiais aukščiausios grandies plėšrūnais savo ekosistemose.