Išrankūs ar tipiški valgytojai: visi vaikai pagal valgymo būdą skirstomi į keturias kategorijas

Mokslininkai mano, kad visus mažylius galima suskirstyti į keturias grupes pagal tai, kaip jie vertina maistą.

Naujas tyrimas rodo, kad, priešingai nei įprasta manyti, tik 16 proc. vaikų priskiriami išrankiems valgytojams, kuriuos sunku suvaldyti, kai reikia valgyti sveiką maistą, ypač kai kalbama apie brokolius.

Tyrimo metu mokslininkai ir Astono universitetas apklausė beveik 1 000 britų tėvų.

Jų buvo prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su jų vaikų valgymo stiliumi.

Rezultatai rodo, kad tik nedidelė dalis vaikų iš tiesų yra išrankūs.

Apskritai mokslininkai nustatė, kad visus vaikus pagal valgymo stilių galima suskirstyti į keturias kategorijas:

• Išrankūs valgytojai;
• aistringi valgytojai;
• laimingi valgytojai;
• tipiški valgytojai.

Tyrimo metu mokslininkai siekė ištirti pradinių klasių moksleivių valgymo įpročius ir jų sąsajas su maitinimosi praktika.

Analizuodami mokslininkai apklausė tėvus apie jų vaikų įpročius, susijusius su aštuoniais elgesio būdais, pvz:

• reakcijos į maistą;
• emocinį persivalgymą;
• mėgavimąsi maistu;
• troškimą;
• reakcija į sotumą;
• valgymo lėtumą;
• emocinį nepakankamą maitinimąsi;
• nerimastingą valgymą.

Tada mokslininkai apibendrino rezultatus ir nustatė keturias skirtingas valgytojų kategorijas.

Komanda suskirstė visus vaikus į keturias menamas grupes:

16 % priklausė išrankiųjų grupei;

44 % buvo "tipiški" valgytojai;

22 % buvo "aistringi" valgytojai;

18 % buvo "laimingi" valgytojai.

Tyrėjai pastebi, kad išrankiems valgytojams buvo būdingas didesnis valgymo įkyrumas, taip pat jautrumas sotumui, lėtumas ir emocinis nevalgumas, kartu su gerokai mažesniu valgymo malonumu, palyginti su kitais trimis profiliais.

Laimingi valgytojai pasižymėjo aukštu valgymo malonumo lygiu, bet žemu valgymo lėtumo lygiu, taip pat nerimastingumu ir emociniu persivalgymu / nevalgymu.

Tuo pat metu aistringai valgantieji labiau mėgavosi valgymu, greičiau suvalgydavo maistą ir turėjo mažai vidinių sotumo signalų.

Manoma, kad būtent šios kategorijos vaikams labiausiai gresia persivalgymo ir nutukimo pavojus.

Tyrimo autoriai tikisi, kad jų išvadomis bus galima pasinaudoti ateityje kuriant labiau individualizuotas vaikų mitybos strategijas.

Pasak pagrindinės tyrimo autorės, daktarės Abigail Pickard, tėvai taip pat gali pasinaudoti gautais rezultatais, kad suprastų savo vaikų mitybos įpročius.

Tuomet jie gali pritaikyti savo mitybos strategijas taip, kad jos būtų tinkamos jų vaikui.

Pavyzdžiui, aistringiems valgytojams gali būti naudingas paslėptas maisto ribojimas, o laimingiems valgytojams gali labiau tikti subalansuotas ir įvairus maistas.