Internete galima rasti begalę patarimų, kaip padidinti produktyvumą. Kai kurie iš jų yra tikrai naudingi, tačiau yra ir tokių, kurie geriausiu atveju niekuo nepadės. Pasitaiko ir taip, kad patarimai, kurie tinka vieniems žmonėms, kitiems tik pakenkia.
Kaip rašo psichologas Markas Traversas savo skiltyje „Forbes“, šiuolaikinė produktyvumo kultūra perša idėją, kad efektyvumui pasiekti pakanka rasti „teisingą sistemą“ – rytinį ritualą, programėlę ar aiškų darbo procesą.
Tačiau ši logika nėra universali, ypač kai kalbama apie aukšto intelekto žmones, su kuriais viskas yra kur kas sudėtingiau.
„Ne visi produktyvumo didinimo patarimai tinka giliems mąstytojams. Kai kurie iš labiausiai giriamų įpročių iš tikrųjų gali trukdyti susikaupti ir pasireikšti įžvalgumui, nuo kurio priklauso jūsų darbas“, – rašo psichologas.
M. Traversas išskiria tris konkrečius produktyvumo „triukus“ (angl. lifehacks), kurie iš tiesų trukdo protingiems žmonėms būti produktyviems:
1. Ankstyvas kėlimasis
Pirmasis probleminis įprotis, kurį mini ekspertas, yra griežta rytinė darbotvarkė. Populiarus „sėkmingo žmogaus“, kuris keliasi penktą ryto, įvaizdis neatsižvelgia į individualius bioritmus.
Tyrimai rodo, kad aukšto intelekto žmonės neturi vieno „teisingo“ chronotipo, o jų miego režimą dažnai diktuoja faktinis darbo grafikas.
Pasak Traverso, produktyvumas auga tada, kai darbas derinamas su natūraliais energijos pikais, o ne tada, kai žmogus taikosi prie svetimo griežto šablono.
2. Daugiafunkciškumas (Multitaskingas)
Nors šiuolaikinė darbo rinka skatina gebėjimą vienu metu atlikti kelias užduotis, tai ne visada efektyvu. Peršokimas nuo vienos užduoties prie kitos sukuria papildomą kognityvinį krūvį, fragmentuoja dėmesį ir mažina mąstymo kokybę. Tai ypač kenkia tiems, kurių darbas reikalauja gilios analizės, kūrybiškumo ar idėjų sintezės.
3. Pernelyg didelis darbo procesų optimizavimas
Šiuo metu madinga naudoti įvairias programas, programėles ir dirbtinio intelekto asistentus darbui organizuoti. Iš vienos pusės, skaitmeniniai įrankiai tikrai gali palengvinti gyvenimą, tačiau iš kitos – jie sukuria vadinamąjį „metadarbą“, kai žmogus daugiau laiko praleidžia konfigūruodamas procesus, o ne dirbdamas patį darbą.
Autorius primena apie „išorinės atminties“ efektą, kai žmonės pasikliauja įrenginiais, o ne savo kognityviniais resursais.
„Kai nuolat dirbate su keliais įrankiais vienu metu, pats darbas pradeda keistis. Vietoj to, kad atliktumėte užduotį, jūs tobulinate sistemą aplink ją“, – pabrėžia jis.
Išvada
M. Traversas daro išvadą, kad universalių produktyvumo sprendimų neegzistuoja. Daugelis populiarių metodų yra orientuoti į greitį ir matomus rezultatus, tačiau neatsižvelgia į poreikį giliai mąstyti.
„Bandymai sekti svetima sistema ar grafiku nėra garantuotas būdas tapti produktyvesniu“, – pažymi autorius.
Pasak jo, raktas į efektyvumą yra ne svetimų įpročių kopijavimas, o sąlygų, kurios atitinka jūsų mąstymo stilių ir leidžia dirbti maksimaliai susikaupus, sukūrimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą