Kai nėra kam pateikti pretenzijų, išskyrus save

Kodėl vieni žmonės sveiki, o kiti ne? Kodėl kažkam atiteko nuostabus vyras arba puiku žmona, geri vaikai ir taika šeimoje, o kitiems viskas klostosi ne taip sėkmingai?

Kodėl kažkam pasisekė su darbu, galbūt jis net turi sėkmingą verslą ir neturi jokių finansinių problemų, o kitas vos suduria galą su galu ir kažin ar yra labai patenkintas savo darbu?

Minutėlei sustokite, apsidairykite… turiu omenyje, globaliai apsidairykite, pažiūrėkite į savo gyvenimą iš viršaus ir pagalvokite, kaip JŪS šiandien atsidūrėte tarp tokių sąlygų ir situacijų? Kodėl dabar turite tai ką turite ir jūsų viduje dėl to vyksta tam tikros emocinės reakcijos?

Atsakymas labai paprastas: nes jūs to nusipelnėte.

Ir nėra kam pateikti pretenzijų, išskyrus save. Turite tokį partnerį, tokį darbą, tokius vaikus, tokią sveikatą ir tokį pinigų kiekį, kurio nusipelnėte. Krūtinėje kyla protestas?:) Reiškia sėdite „savo tiesioje“. Kol neišeisite iš jos ir nepažvelgsite į save iš šono, tol gyvenimas nepasikeis į geresnę (ar/ir norimą) pusę.

Viskas gaunama pagal savigarbą

Kas per abstrakti sąvoka ir kaip ją pakeisti? – paklausite jūs.

Sakykime taip, savigarba – tai vidinės brandos, išminties (čia įeina ir Visatos taisyklių suvokimas) ir vidinės švaros būklės gradacija. Savigarbą išmatuoja ne pats žmogus.

Tad piktintis, sakant „aš esu vertas, kodėl man nedavė?“ arba bandyti paimti, galvojant, kad esi vertas – beprasmis užsiėmimas. Tai kaip nusipirkti mašina lizingu, o po kuriuo laiko ją sudaužyti.

Kreditas yra, mašinos nėra.

Mes visi atėjome į pasaulį keistis ir vystytis. Jeigu žmogus nustoja vystytis, tai Visata jį išstumia į pakraščius ir palieka nugyventi savo gyvenimą degraduojant.

Mūsų vystymosi indikatoriumi tarnauja aplinkinio pasaulio atsakas: žmonės, kurie mus supa, tam tikrų aplinkybių ir situacijų formavimasis ir taip toliau.

Sidebar placeholder