Meilė, žinoma, priklauso pamatiniams žmonių poreikiams, dėl to be jos žmonija paprasčiausiai negalėtų egzistuoti. Bet jeigu tai neurotiškas poreikis, tokio žmogaus partneriui bus nesaldu. Nes pamatinis poreikis pavirs nenumalšinamu troškuliu, kurio neįmanoma pasotinti jokiomis aplinkybėmis.
Neurotiškų asmenybės požymių aptinkama nepriklausomai nuo lyties, tačiau kur kas dažniau jų pasitaiko moterims, tai paaiškinama ne tokia tvirta jų vegetatyvinės nervų sistemos pusiausvyra. Neurotiško meilės poreikio esmė yra ta, kad meilė suvokiama per savo paties atspindį kitame žmoguje. Kaip tvirtina psichologė Karen Horni, galima išskirti kelis neurotiško meilės poreikio požymius.
ĮKYRUS CHARAKTERIS
Meilės deficitas suaugusiam žmogui nedaro katastrofiškos įtakos. Jis gali džiaugtis sėkme, patirti malonumą ir netgi jaustis laimingu net ir tada, kai nesijaučia mylimas.
Neurotiškas žmogus negali gyventi, negaudamas meilės įrodymo ženklų. Jis tiek priklausomas nuo demonstruojamos jam bent jau simpatijos, kad gali rimtai susinervinti dėl nelabai draugiško tono, kalbant su mažai pažįstamu žmogumi.
NESUGEBĖJIMAS BŪTI VIENAM, VIENATVĖS BAIMĖ
Kai tik neurotiškai mylintis žmogus atsiduria vienas, jam kyla ganėtinai stiprus nerimas. Jis stengiasi, kad visą laiką kažkas būtų šalia. Tarkime, tokia žmona gali daugybę kartų skambinėti vyrui į darbą, kad aptartų visiškai nereikšmingus niekus, šitaip reikalaudama dėmesio. Nuolatinis vyro ir vaikų dėmesys virsta didžiule priklausomybe. Dėl to, jei partneris reiškia nepasitenkinimą dėl pernelyg “artimo” ir dažno bendravimo, kuris neleidžia jam susikaupti ties svarbiais reikalais, meilės ištroškęs neurotikas pasijunta atsidūręs ant katastrofos ribos.
Išsiskirdamas su partneriu, toks žmogus nesugeba palaukti, kada horizonte pasirodys tinkamas žmogus ir pasirenka pirmą pasipainiojusį kandidatą, kuris gali visiškai netikti. Svarbiausia, kad sutiktu būti šalia.
Dėl didžiulės baimės likti vienam, bet koks partneris tampa nepaprastai vertingu ir meilės ištroškęs neurotikas pasirengęs mokėti bet kokią kainą, iki visiško pažeminimo. Tokiais atvejais, žinoma, jis negaus pasitenkinimo iš santykių, bet ir neras jėgų juos nutraukti. Vėl atsidurti vienatvėje – kur kas baisesnė bėda.
KAIP MANIPULIUOJAMA, SIEKIANT SUSILAUKTI DĖMESIO IR MEILĖS
Neurotiškas meilės poreikis verčia žmones imtis įvairių manipuliacijų.
•Papirkimas (jeigu tu mane mylėsi, aš tau padarysiu viską, ko panorėsi);
•Bejėgiškumo demonstravimas (tu negali palikti manęs be dėmesio, aš be tavęs pražūsiu);
•Apeliavimas į teisingumą (aš tiek daug darau dėl tavęs, tu tiesiog privalai atsimokėti man savo dėmesiu ir meile. Arba: aš tavo vietoje parodyčiau daugiau dėmesio žmogui, kuris…);
•Grasinimai, šantažas (jei tu toks nedėmesingas, tai šiandien apsieisi be sekso, Arba: jei mane paliksi, aš nusižudysiu).
NEPASOTINAMUMAS
Neurotiko negalima pasotinti. Jis niekad nepasitenkina jam rodomo dėmesio kokybe ir kiekybe. Kadangi pastoviai abejoja, ar laiko jį partneris vertingu, reikalingi nuolatiniai jo reikšmingumo patvirtinimai artimo žmogaus akyse. Nesibaigiantis įkyrus dėmesio kaulijimas baigiasi visiškai priešingu rezultatu: partneris ima tolti ir, siekdamas pailsėti nuo nenormalių reikalavimų, vis dažniau palieka meilės ištroškėlį vieną ar demonstruoja jam savo šaltumą.
PAVYDAS
Neurotišką meilės poreikį visada lydi pavydas. Šis pavydas atsiranda ne tik iškilus realiam pavojui prarasti meilę, bet ir, dažniausiai, situacijose, kai partneris įsijaučia į kokį nors užsiėmimą, kai skiria laiko bendravimui su aplinkiniais. Laukiama, kad visas partnerio dėmesys turi priklausyti tik meilės ištroškėliui. Tik jis vienas gali būti absoliučiu partnerio laiko, interesų bei simpatijų savininkas ir tvarkytojas.
LIGUISTA REAKCIJA Į ŽODĮ “NE”
Neurotiškas meilės ištroškėlis labai liguistai reaguoja į bet kokį prieštaravimą ar neigiamą atsakymą. Būtinybė laukti atsakymo į klausimą ar susitikimo, partnerio noras skirti laiko sau pačiam ar kitam žmogui sukelia ištroškėliui beveik nepakeliamą skausmą ir jo supratimu tai yra liudijimas, jog jis pats yra visiškai nereikšmingas ir atstumtas.
Tokioje situacijoje neišvengiamai prisikaupia gausybė nuoskaudų. Tačiau pyktis ir nuoskaudos partnerio atžvilgiu vis tiek neleidžia nutraukti su juo santykių.
KAIP ATSIRANDA NEPASOTINAMAS MEILĖS TROŠKIMAS
Pagrindinė sąlyga – pernelyg didelis vaiko prisirišimas prie vieno iš tėvų, ir nuo šio prisirišimo jis neišsivaduoja ir suaugęs. Vaikas gali pyktis su motina ar tėvu, gali trokšti jų atsikratyti ar pasielgti prieš jų valią. Ir ne dėl to, kad taip bus geriau, o dėl to, kad tai bus kitaip. Bet ir tada jis lieka priklausomas nuo tėvų. Atsikratęs, jo manymu, vaikiškos priklausomybės, jis kuria savo santykius su partneriais pagal tą pačią schemą.
Kodėl gi tokiems žmonėms nepasiseka suaugti? Kodėl jie taip nepasotinamai trokšta meilės? Priežastys gali būti įvairios.
Negailestingas-tironiškas tėvų, dažniau motinos, elgesys su vaiku. Tokia motina siekia žūtbūt išlaikyti vaiką šalia savęs. Jis neturi išmokti būti laisvas ir nepriklausomas. Ir dėl to ji apgaubia jį tokia globa ir taip kontroliuoja kiekvieną jo žingsnį, kad vaikas paprasčiausiai nebeturi jokios galimybės suaugti.
Šaltai mandagūs tarpusavio santykiai šeimoje, kai tėvai vienas kito nemyli, bet labai stengiasi nesibarti ir atvirai nedemonstruoti kokių nors nepasitenkinimo požymių. Tokioje atmosferoje vaikas jaučiasi neužtikrintas: jis nežino, ką jaučia ir galvoja jo tėvai. Užtat jis jaučia šaltumą. Tuo metu, kai vaikas jaučia nepasitenkinimą, įtampą ir susvetimėjimą, jam bandoma įteigti, kad šeimoje viešpatauja taika ir ramybė. Tai, kas jam sakoma, nesutampa su tuo, ką jis mato ir pergyvena ir tai kelia didžiulį nerimo ir netikrumo jausmą. Susiformavęs ir išsivystęs nerimas gali būti numalšintas tik vienu vaistu – gauti meilę bet kokia kaina.
Vaikas iš pradžių gauna pakankamai meilės ir dėmesio, tačiau paskui dėl kokių nors priežasčių situacija pasikeičia ir jam pradedama skirti kur kas mažiau dėmesio (ar visai neskiria), bet užtat ima kelti didelius reikalavimus. Taip atsitikti gali, pavyzdžiui, kai gimsta antras vaikas ir visas tėvų dėmesys nukrypsta į jį. Vyresniajam gi pastoviai primenama, kad dabar jis jau didelis ir neturi reikalauti ankstesnio rūpesčio ir šilumos. Arba pasikeičia tėvų gyvenimo aplinkybės, dėl ko jie tampa pernelyg užsiėmę ir taip nuvargsta, kad vaikui nelieka nei laiko, nei jėgų.
Bet kokiu atveju meilės ištroškėliai – tai žmonės, kuriuos nepakankamai mylėjo, kurie vis iš naujo ir iš naujo siekia ištaisyti įvykių eigą, ištrūkti iš užburto nepakankamos meilės rato.
Rezultate akivaizdu, kad žmogaus elgesio su kitais žmonėmis būdas visada yra jo tikrojo požiūrio į save atspindys. Meilės nežinojęs žmogus negali pažinti meilės kituose ir nemoka mylėti pats. Jam paprasčiausiai nebuvo kur šito išmokti.
Rašyti komentarą