Kaip susidoroti su pavydu, patars specialistai.
Psichologai atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu atskirti baltąjį ir juodąjį pavydą.
Juodasis pavydas yra nesąžiningas. Tai reiškia, kad nesąžininga pavydėti kitiems to, kas patiems nėra duota.
Kalbant apie baltąjį pavydą, tai yra susižavėjimas kuo nors.
Psichologų teigimu, jei kalbame apie juodąjį pavydą, kuris susijęs su neteisybe, reikia pagalvoti, ką žinote apie žmogų, kuriam pavydite, ir kaip gerai žinote jo padėtį.
Gali paaiškėti, kad matote tik fasadą, bet nežinote, kas vyksta viduje.
Jei žmogus turi gerą darbą, jūs nežinote, kaip sunku jam buvo įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją, kiek teko dirbti, kilti karjeros laiptais ir pan.
Psichologai padarė išvadą:
Turite suprasti, kas slypi už jūsų pavydo, ir atitinkamai su juo dirbti.
Jeigu leisite širdyje įsisiautėti pavydui, galite patekti į spąstus. Suvaldyti pavydą – mūsų jėgoms.
Daugelis galvoja, kad pavydas susijęs su prasta saviverte, tačiau tai ne visada taip.
Priešingai, kartais šis jausmas gimsta dėl per didelio savęs vertinimo: „Neleisiu su manimi taip elgtis!“
Tiesa, pavydas nebūtinai sukelia kančias. Viskas priklauso nuo jausmo intensyvumo.
Prisipažinkite, kad pavydite ir tai yra normalu. Suvokite, jog tai sunkus, bet universalus jausmas.
Skirkite laiko apmąstymams, kaip ir kodėl gimė pavydas, kaip jis pasireiškia.
Iš tiesų visi žmonės jaučia pavydą, tai – natūrali žmogiška emocija.
Pavydas yra emocija, neaplenkianti nė vieno žmogaus. Ją gali sukelti noras turėti tai, ką turi kitas, galime pavydėti kito žmogaus dėmesio.
Jei šis jausmas užklumpa retkarčiais ir netrukdo žmogui gyventi, nėra jokios problemos.
Situacija apsiverčia, jei žmogus jaučia liguistą pavydą ir to net nesuvokia. Tada jis veikia kaip griaunanti jėga.
Jei žmogui yra noro save paanalizuoti, čia reikėtų pagalvoti apie tai, kiek lyginatės su kitais.
Ar ką nors darote dėl savęs, ar dėl to, kad kiti pamatytų.
Kodėl apskritai žmonės pavydi ir iš kur tas jausmas kyla? Dažniausiai pavydi, nes bijo. Bijo ką nors prarasti arba bijo, kad ko nors neturi ir neturės.
Pavydas eina koja kojon su baime.
Kartais didžiulis pavydo jausmas ateina iš patirties.
Dar būna ir tokių situacijų, kad pavydi, nes pats taip elgiasi, todėl mano, kad ir kitas daro tą patį.
Pavydo jausmui yra ir dar viena priežastis – trauminės patirtys vaikystėje.
Tarkime, vaikas iš tėvų gavo meilės, dėmesio, rūpesčio. Jam nėra tikslo pavydėti. Jis žino, kad viską turi ir viską gali turėti.
Bet, jei tam vaikui reikėjo kovoti dėl dėmesio – galbūt tėvai skyrėsi, į šeimą atėjo kita moteris ar vyras su savo vaikais, gal tėvai išgėrinėdavo ir pan. – visos tos trauminės patirtys nežinia kaip susidėlios vaiko galvoje.
Visi žmonės jaučia pavydą, tik kiti gal to taip tiksliai neįvardija. Kitas dalykas, reikia atskirti tą sveiką – baltą – pavydą ir juodą.
Sveikas pavydas yra gerai.
Santykiuose nebūti abejingiems irgi yra labai sveika. Pyktis – taip pat sveika, nes tie, kurie niekada nesipyksta, rodo, kad jiems tiesiog nerūpi.
Taigi sveiko pavydo reikia.
Kai kitas žmogus ko nors pasiekia, ką nors įsigyja, o mes svarstome: „kaip aš to norėčiau“, gali tapti įkvėpimu susigalvoti tikslą ir stengtis jį pasiekti.
Tokiais atvejais tas baltas pavydas gali būti labai geras jausmas.
Juodo pavydo atveju žmogų valdo daiktai.
Tačiau nė vienas jausmas savaime nėra blogas. Reikia tik išsiaiškinti, kodėl jis kyla.
Ir viskas priklauso nuo to, ką mes į tą jausmą sudedame, kaip jį išreiškiame. Ta išraiška gali būti bloga, o gali ir nebūti, nes yra žmonių, kurie pavydi, bet sugeba tai suvaldyti.
Taigi yra pavyzdžių, kurie, užklupus tam jausmui, kad „aš irgi noriu gerai atrodyti“, „noriu turėti vieną ar kitą daiktą ar ko nors pasiekti“, įkvepia stengtis.
Bet čia, kaip ir visur kitur, svarbu sveikas požiūris.
Jei norite tik pinigų ir dėl jų padarysite bet ką, tai nebus gerai.
Tačiau, jei įvertinsite, rasite mėgstamą veiklą ir pasistengsite to pasiekti savo darbu, pastangomis, iš to pavydo išeis geras ir naudingas dalykas.
Parengta pagal spaudą
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą