Kaip išgyventi skyrybas: patarimai iš žmonių, susidūrusių su skausmingu išsiskyrimu

"Buvau vedęs apie ketverius metus. Abipusiu susitarimu išsiskyrėme. Skyrybų metu man buvo 25-eri, o jai - 23-eji.

Nuo to įvykio praėjo maždaug metai ir aš vis dar retkarčiais apie ją pagalvoju.

Bet ne apie tai norėjau kalbėti. 

Tiems, kurie buvote mano kailyje, papasakokite, koks buvo jūsų gyvenimas po skyrybų?

Kada pajutote, kad atėjo laikas judėti toliau arba sudaryti naują santuoką?" - paklausė jis. 

Kiti vartotojai noriai dalijosi savo istorijomis:

"Išsiskyriau būdamas 32 metų po 3 metų santuokos (ir dviejų bendrų vaikų). Buvusioji vėl ištekėjo maždaug po metų. Man tai buvo rodiklis. Po to vėl pradėjau galvoti apie santykius ir santuoką".

"Išsiskyriau maždaug prieš 3 metus ir nieko neieškojau, nes patyriau nemažai traumų ir neturiu jokio noro vėl jas išgyventi.

Tačiau neseniai atsitiktinai sutikau žmogų, kuris man buvo tarsi gaivaus oro gurkšnis. Ankstesnė patirtis padėjo man suprasti savo poreikius, todėl dabar jaučiuosi daug labiau pasitikinti savimi.

Kiekvieno žmogaus patirtis yra skirtinga, bet pasakysiu, kad jei turite neišspręstų traumų iš ankstesnių santykių, visada geriausia dirbti su savimi ir spręsti visas problemas, kurios potencialiai gali neigiamai paveikti kitą santuoką."

"Išsiskyriau būdama 32 metų, po 1,5 metų santuokos. Iširus santuokai daug galvojau apie tai, "kas galėjo būti, jei nebūčiau..." Praėjau terapiją ir greitai ėmiau gyventi toliau. Maždaug po 9-10 mėnesių buvau pasirengusi naujiems santykiams ir naujai šeimai".

"Naujus santykius galite pradėti tik tada, kai visiškai užbaigsite senuosius. Ir baigėte juos ne tik bendraudami su buvusiu partneriu, bet ir savo mintyse.

Negalite visiškai pamiršti žmogaus, su kuriuo buvote susituokę, bet tai neturėtų jūsų paveikti psichologiškai. Geriausia idėja po skyrybų - apsilankyti pas psichologą".

"Buvau ištekėjusi ketverius metus. Per tą laiką mūsų santykiai buvo ir džiaugsmingi, ir liūdni. Kelis kartus išsiskyrėme ir vėl susibūrėme. Išsiskyrimas buvo labai skausmingas, tačiau saviugda ir visiškas pasinėrimas į darbą padėjo man lengviau išgyventi šį etapą.

Be to, vakarėliai, susitikimai su draugais, nerūpestingumas yra tai, ko neturėjau, kai turėjau šeimą.

Praėjus dvejiems metams vis dar apie jį galvoju, bet man jo netrūksta, tiesiog esu dėkinga už viską, ką turėjome.