Maisto kokybė, žinoma, yra svarbi, tačiau nereikėtų pamiršti ir kiekio. Neseniai vienas populiarus žurnalas paėmė interviu iš žinomo Italijos gydytojo, kuriam, beje, jau sukako 97 metai.
Jo teigimu, paprastas mitybos pokytis gali tapti pagrindiniu veiksniu, padedančiu prailginti sveiko gyvenimo metus. Apie tai, kaip teisingai maitintis ir kas yra tas „stebuklingas“ pokytis, rašo leidinys Express.
Ką valgyti, kad gyventumėte ilgiau – pagrindinė taisyklė
Silvio Garattini – 97 metų onkologas ir farmakologas – mano, kad suvartojamo maisto kiekio mažinimas gali atlikti esminį vaidmenį ilginant gyvenimą ir išsaugant sveikatą senatvėje.
Jis įkūrė Mario Negri farmakologinių tyrimų institutą Bergame (Italija) ir dešimtmečius skyrė ligų bei senėjimo procesų tyrimams, todėl jo nuomonė turi didelį mokslinį svorį.
Interviu žurnalui „Men’s Health“ jis pateikė aiškų atsakymą:„Jei valgote 30 % mažiau, gyvenate 20 % ilgiau.“
Jis patikslino, kad kalorijų ribojimas yra vienas iš pagrindinių ilgaamžiškumo veiksnių. Mokslininkas pažymėjo, kad sveikas gyvenimo būdas naudingas ne tik pačiam žmogui, bet ir mažina naštą šeimoms bei sveikatos apsaugos sistemoms, nes daugelis lėtinių ligų yra susijusios su netinkama mityba ir sėslumu.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nesubalansuota mityba kasmet tampa milijonų mirčių priežastimi visame pasaulyje – daugiausia dėl širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir diabeto.
Kiti ilgo gyvenimo mitybos veiksniai
Kalbėdamas apie savo mitybos įpročius, S. Garattini laikosi principų, patvirtintų gausybe tyrimų: subalansuota mityba, pakankama maistinių medžiagų įvairovė ir jokio pertekliumi.
Įvairovė: „Tai reiškia valgyti po truputį skirtingų produktų, kad gautumėte reikiamus mikro- ir makronutrientus“, – aiškina jis. Moksliniai duomenys rodo, kad būtent augalinio maisto įvairovė racione yra susijusi su mažesne įvairių ligų rizika.
Saikas: Žurnale Ageing Research Reviews pažymima, kad kalorijų ribojimas (neleidžiant atsirasti maistinių medžiagų trūkumui) padeda pagerinti senėjimo biomarkerius.
Vidusžemio jūros dieta: Gydytojas yra didelis šios dietos šalininkas. Joje gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir žuvies, o raudonos mėsos bei sočiųjų riebalų – mažai. Tyrimai rodo, kad griežtai šios mitybos besilaikantys žmonės turi mažesnę širdies ligų riziką.
Kiekis svarbiau už laiką
Nepaisant tokių tendencijų kaip protarpinis badavimas populiarumo, S. Garattini teigia, kad svarbiausia yra bendras maisto kiekis, o ne laikas, kada valgote.
„Kai kurie tyrimai neparodė skirtumų tarp tų, kurie maitinosi be laiko apribojimų, ir tų, kurie išlaikydavo 10–12 valandų tarpus tarp valgymų. Svarbiausia – valgyti mažai“, – reziumavo jis.
Taigi, nesvarbu, ar valgote tris, ar penkis kartus per dieną – pagrindinė išvada yra saikas ir raciono kokybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą