Amerikiečių psichologas Marksas Treversas atskleidė tris paslaptis, kaip išlaikyti meilę ilgiau nei trumpalaikę kibirkštį. Straipsnyje žurnale Forbes jis pabrėžė, kad gyvenime santykiai nuolat išbandomi, ir kartais atrodo, jog pradinė aistra išnyko.
„Partneriai pradeda matyti vienas kitą be rožinių akinių. Tai natūralu – santykiai nebėra tokie, kaip pirmomis mėnesio savaitėmis. Daugelis tuo metu bando „sugrąžinti magiją“, atgaivinti romantiką, tikėdamiesi, kad tai atkurs artumą. Tačiau tiesa ta, kad santykiai neturi amžinai įstrigti saldžiame pradžios etape. Jie turi evoliucionuoti. Svarbu išmokti kartu pasitikti kiekvieną naują gyvenimo etapą, kuriant naujas ryšio formas, kai jūsų likimai vis labiau persipina,“ – paaiškino psichologas.
Pasak jo, poros, kurios išsaugo meilę ilgus metus, nėra tos, kurios laikosi už „stebuklo“, o tos, kurios ieško naujų būdų išlaikyti ryšį ir stabilumą pokyčių metu.
Štai trys ilgalaikių santykių paslaptys, kurias jis įvardijo:
1. Gebėjimas keistis kartu
Net ir stipriausios poros susiduria su tuo, kad gyvenimas nevyksta pagal planą. Pagrindinis tvirtų santykių veiksnys – gebėjimas prisitaikyti kartu ir priimti pokyčius kaip bendrą patirtį.
2021 m. žurnale PNAS publikuotas tyrimas parodė, kad emocinės partnerio savybės formuoja jo elgesį, o šis – santykių kokybę. Streso lygis gali šį poveikį sustiprinti arba sušvelninti. Kitaip tariant, santuokinė laimė yra dinamiška asmenybės bruožų, elgesio ir bendro streso sąveika.
Jei partneriai suvokia, kaip stresas veikia jų santykius, ir prisitaiko, tai padeda išlaikyti artumą ir pasitenkinimą.
Kitas tyrimas, paskelbtas Journal of Social and Personal Psychology, parodė, kad poros, kurios tikisi, jog abu partneriai keisis panašiai, jaučiasi stabilesnės ir labiau patenkintos santykiais.
2. Sveikos tarpusavio priklausomybės palaikymas
Santykiai praranda pusiausvyrą, jei vienas partneris viską tempia vienas arba jei abu taip susilieja, kad praranda individualumą. Artumas svarbus, tačiau ne mažiau svarbus yra balansas.
Per didelė priklausomybė sukelia disbalansą, o per didelis nepriklausomumas – atitolimą.
2025 m. liepos mėnesį žurnale Clinical Psychology Review paskelbtas 57 tyrimų metaanalizės rezultatas parodė, kad kai bent vienas partneris palaiko kitą stresinėse situacijose (pvz., sergant lėtine liga), abu jaučia didesnį pasitenkinimą santykiais.
Tai patvirtina, jog kuo daugiau partneriai suvokia sunkumus kaip bendrus, tuo tvirtesnis jų ryšys.
3. Bendras siekis augti
Santykių pradžioje naujumas sukuria jausmą, tarsi būtumėte „sukurti vienas kitam“. Tačiau laikui bėgant iškyla sunkumų – ir tada viskas priklauso nuo to, kuo tikite.
2024 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 900 porų, parodė:
-
Partneriai, turintys vadinamuosius „likimo įsitikinimus“ (t. y. tiki, kad viskas turi būti lengva, jei tai „ta meilė“), iš pradžių jaučia euforiją, tačiau jų pasitenkinimas santykiais smarkiai krenta vos pasirodžius problemoms.
-
Tuo tarpu partneriai, turintys „augimo mąstyseną“, supranta, kad santykiai reikalauja pastangų ir gali tobulėti. Jų pasitenkinimas stabilesnis, o sunkumai tampa proga priartėti dar labiau.
Būtent ši nuostata padeda poroms paversti kliūtis augimo taškais.
„Pagrindinė viso to gija – sąmoningumas. Laimingos poros nelaukia, kad viskas savaime susitvarkys. Jos sąmoningai kuria ryšį, kuris su kiekvienu gyvenimo etapu tampa vis stipresnis. Galų gale ilgalaikė meilė – tai ne apie „tobulo žmogaus“ paieškas, o apie tai, kaip du žmonės kartu tampa geresniais partneriais vienas kitam“, – apibendrino psichologas.

Rašyti komentarą