Kaip vyras laimėjo loterijoje 14 kartų naudodamas neįtikėtinai paprastą matematiką

Žinoma, tai pavyko ne dėl to, kad turėjo tikrai laimingą skaičių rinkinį.

Mandelis turėjo sistemą, kurią pirmiausia panaudojo laimėti loterijoje Rumunijoje, o vėliau pritaikė Australijoje ir JAV.

Tikimybė, kad laimėsite loterijoje, yra gana maža. Pavyzdžiui, tikimybė, kad laimėsite „EuroMillions“ aukso puodą su vienu bilietu, yra 1 iš 139 838 160. Tarkime, jei nuspręstumėte padvigubinti savo šansus įsigydami dar vieną bilietą, vis tiek turėtumėte tik 2 iš 139 838 160.

Tačiau pastebėsite, kad darant prielaidą, jog galite įsigyti daugiau tokių kombinacijų, galiausiai pasieksite tašką, kai jūsų šansai bus 139 838 160 iš 139 838 160. Dabar vietoj matematinės problemos turite logistinę problemą: kaip gauti 139 838 160 bilietų, dar nelaimėjus pagrindinio prizo.

Mandelis pastebėjo, kad tam tikrose loterijose pagrindinio prizo dydis daugiau nei tris kartus viršijo išlaidas, patirtas perkant visus įmanomus loterijos derinius.

Darant prielaidą, kad galėjote nusipirkti kiekvieną skaičių kombinaciją, jums buvo (beveik) garantuota investicijų grąža (darant prielaidą, kad keli nuolatiniai žaidėjai nelaimės su tais pačiais skaičiais, pasidalydami banką). Mandelis iš esmės nusprendė taip ir padaryti.

Nors tai ir neprieštaravo aiškioms taisyklėms, tai neatitiko žaidimo dvasios. Problemos, nors ir nebe matematinės, vis tiek buvo nemenkos. Pirmiausia jam reikėjo įtikinti pakankamai investuotojų, kad jie įsigytų šią schemą, o tai jam pavyko padaryti per kelerius metus.

Tada jam reikėjo sugalvoti būdą, kaip nupirkti visus įmanomus derinius bet kurioje loterijoje, į kurią jie patekdavo.

Atsižvelgiant į tai, kad jie galėjo įvesti milijonus skirtingų kombinacijų, jam reikėjo sukurti algoritmus, kurie leistų generuoti ir spausdinti bilietus (tuo metu kai kurios loterijos tai leido).

Atspausdinus ir paruošus krūvą bilietų, reikėjo laukti pakankamai didelio laimėjimo, tada komanda tuos bilietus įsigydavo parduotuvėse. Net ir tada, atsižvelgiant į didelį bilietų kiekį, ne visada viskas vyko sklandžiai, kaip tai nutiko Virdžinijos valstijoje.

Išlošęs keliose mažesnėse loterijose Australijoje, Mandelis pastebėjo loterijas JAV, kurių prizai gerokai viršijo sumą, už kurią būtų reikėję pirkti kiekvieną kombinaciją.

Ypač sudomino naujoji Virdžinijos loterija, kurioje buvo naudojami tik skaičiai nuo 1 iki 44. Tai reiškė, kad buvo 7 059 052 galimi deriniai, o tai gerokai mažiau nei įprasti 25 milijonai ar daugiau.

Kai pagrindinis prizas buvo pakankamai didelis - 15,5 mln. dolerių - jis įsakė savo komandai vietoje pirkti bilietus urmu. Mandelis, žinoma, iš anksto susitarė dėl neįprasto pirkimo, užuot leidęs jiems ateiti su dešimčių tūkstančių bilietų krūva ir pasakyti degalinės darbuotojui: „Tikiuosi, kad paimsite šimtines“. Tačiau kai kurie iš jų atsisakė susitarimo, palikdami nenupirktus bilietų derinius.

Po dviejų dienų pirkimo Mandelio komanda buvo nupirkusi 6,4 mln. iš 7 mln. galimų kombinacijų, reikalingų laimėjimui garantuoti. Nors ir įtemptai, tačiau nepagrįstai didelėje pralaimėtų bilietų krūvoje jie turėjo laimėjusį bilietą. Jo veiklą tyrė FTB ir CŽV, tačiau jokių pažeidimų nenustatyta.

Neaišku, kiek pinigų jis asmeniškai uždirbo iš visos schemos, atsižvelgus į investuotojų išmokas, teisines išlaidas ir pan. Tačiau galima drąsiai teigti, kad jam iš šio sumanymo sekėsi neblogai.

Iš viso Mandelis laimėjo 14 skirtingų loterijų, užsitikrindamas sau ir investuotojams milijonus svarų sterlingų priziniais pinigais, o po to išvyko į pensiją ir apsigyveno paplūdimio name tropinėse Vanuatu salose.

iflscience.com