Kas atsirado anksčiau: mokslininkai išsprendė „vištos ar kiaušinio“ paslaptį

Havajuose aptiktas vienaląstelinis organizmas Chromosphaera perkinsii pirmą kartą atrastas mažiausiai prieš milijardą metų, jame vyko ląstelių dalijimasis ir susidarė tai, kas priminė kiaušinių pirmtaką, rašo „The Independent“.

Ženevos universiteto mokslininkai nustatė, kad šis organizmas suformavo daugialąstelines struktūras, kurios labai panašios į gyvūnų embrionus. Žurnale „ Nature“ paskelbti rezultatai rodo, kad kiaušiniai egzistavo gerokai anksčiau nei pirmieji gyvūnai.

„Nors Chromosphaera perkinsii yra vienaląstė rūšis, toks elgesys rodo, kad daugialąsčiai koordinacijos ir diferenciacijos procesai šioje rūšyje pasireiškė dar gerokai prieš tai, kai Žemėje atsirado pirmieji gyvūnai“, - sakė pagrindinis tyrimo autorius Omaya Dudinas.

Pažymima, kad vienaląsčių gyvybės formų, tokių kaip mielės ar kai kurios bakterijos, planetoje atsirado gerokai anksčiau nei daugialąsčiai organizmai, pavyzdžiui, gyvūnai, kurie iš vieno kiaušinėlio išsivystė į sudėtingus sutvėrimus. 

Šis embriono vystymosi procesas vyko labai specifinėmis stadijomis, kurios, kaip žinoma, yra nepaprastai panašios tarp gyvūnų rūšių.

Mokslininkai įtarė, kad šis procesas išsivystė daug anksčiau, dar gerokai prieš atsirandant gyvūnams.

Tačiau kaip tiksliai įvyko šis perėjimas nuo vienaląsčių rūšių prie daugialąsčių organizmų, vis dar buvo labai menkai suprantama.

Mokslininkai įvertino protėvių gyvybės formą C perkinsii, kuri atsiskyrė nuo gyvūnų evoliucinės linijos daugiau nei prieš milijardą metų, ir rado esminių įžvalgų apie perėjimo į daugialąstes gyvybės formas mechanizmus.

Jie sužinojo, kad kai C perkinsii pasiekė maksimalų dydį, jos pasidalijo toliau neaugdamos ir suformavo daugialąsčių kolonijas, primenančias ankstyvąsias gyvūnų embrionų stadijas.

Kolonijos, sudarytos iš mažiausiai dviejų skirtingų tipų ląstelių, išsilaikė maždaug trečdalį savo gyvenimo ciklo. Pasak jų, šių kolonijų dalijimosi būdas, pasižymintis aiškia trimatės struktūros struktūra, „stulbinamai primena“ ankstyvąsias gyvūnų embrionų vystymosi stadijas.

Remdamiesi šiuo atradimu, mokslininkai teigė, kad genetinės priemonės, reikalingos kiaušiniams „sukurti“, egzistavo gerokai anksčiau, nei gamta „išrado viščiukus“ prieš daugiau nei milijardą metų.

Vis dėlto yra galimybė, kad C perkinsii daugialąsčio vystymosi mechanizmai galėjo išsivystyti atskirai, ir tyrėjai teigė besitikintys, kad tolesni organizmo tyrimai atskleis, kuris variantas labiau tikėtinas. 

Kitas tyrimo autorius Marinas Olivetta paaiškino: „Tai labai įdomu, nes tik neseniai atrasta rūšis leidžia mums grįžti į praeitį daugiau nei milijardą metų.“

Šaltinis: unian.net