Kavos pramonės pokyčiai: kiekvienas renkamės, kiek draugiška aplinkai kava mūsų puodelyje

Vis dėlto, per keletą artimiausių dešimtmečių šio gėrimo paklausa pasaulyje gali išaugti net keletą kartų, todėl klimatui draugiški sprendimai kavos auginimo, gamybos bei logistikos procesuose tampa vis svarbesni.

Vienam kilogramui kavos tenkantis CO2 kiekis sudaro apie 28,5 kilogramo, kai kilogramui jautienos – 99,5 kilogramo. Greito vartojimo prekių segmento ekspertas Andrius Žilinskas sako, kad kavos pramonei siekiant tapti tvaresnei, organizacija „The Sustainable Coffee Challenge“ prognozuoja, jog kavos paklausa iki 2050 metų gali išaugti trigubai.

„Kavos paklausos augimas kels daug iššūkių, pradedant papildomais žemės ištekliais, kurie bus reikalingi kavos augimvietėms, baigiant galutinio produkto pristatymu vartotojui. Jau dabar pasaulyje kasmet pagaminama apie 9,5 mlrd. kilogramų kavos, o pats sektorius vertinamas maždaug 31 mlrd. eurų. Pakeitus kavos auginimo, apdirbimo, gabenimo ir vartojimo būdą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apimtis galima sumažinti iki 77 proc. Tai yra atsakymas, kodėl verta ir reikia stengtis“, – sako „Jacobs Douwe Egberts“ Lietuvos HORECA sektoriuje atstovaujančios „Jungent Lietuva“ verslo plėtros vadovas A. Žilinskas.

Pasak jo, UTZ sertifikatą galintis naudoti kavos ūkis taiko gerąją žemės ūkio praktiką, užtikrina saugias ir sveikas darbo sąlygas, nenaudoja vaikų ir priverstinio darbo, tausoja aplinką. Sertifikuotą kavą ar iš tokios kavos pagamintą gėrimą besirenkantis vartotojas gali būti tikras, kad taip prisideda prie klimato krizės mažinimo.

Skaičiuojama, vieno kilogramo arabikos užauginimas ir transportavimas į Europą sukuria apie 15,33 kilogramo anglies dioksido. Jeigu panaudojama mažiau trąšų, vandens, energijos išteklių, pasirinkus vandens, o ne oro transportą, šiltnamio dujų sugeneruojama gerokai mažiau – iki 3,5 kilogramo.

„Vienu esminių lūžių kavos gamybos procesuose pretenduoja tapti „Jacobs Douwe Egberts“ sprendimas kavos pupelių skrudinimo gamykloje Europoje gaminti koncentruotą kavą arba kavos koncentratą. Tai reiškia, kad paskrudintos pupelės vietoje ne tik sumalamos, bet ir vietoje užplikomos, koncentratas iškart fasuojamas. Atitinkamai kavos tirščiai netransportuojami toliau po Europą, jie vietoje panaudojami antrą kartą – gamybos procesams. Deja, kol kas šis produktas užsienio šalyse ir Lietuvoje skirtas tik viešbučių, restoranų bei kavinių (HORECA) sektoriui. Kita vertus, akivaizdu, kokia linkme suka draugiška aplinkai norinti tapti kavos rinka“, – pastebi A. Žilinskas.

Elektros kainai mušant rekordus, po koronaviruso pandemijos nespėjęs atsigauti verslas ieško būdų, kaip sumažinti elektros vartojimą. Pasak eksperto, be to, kad kavos koncentrato transportavimas užima net 4-5 kartus mažiau tūrio, iš jo ruošiant kavą sudeginama ir mažiau elektros.

„Tampa nereikalingi kavos aparatai su dideliu vandens spaudimu ir galia, nes kavos nereikia sumalti, nereikia plikyti. Kavos gamybos principas tampa labai paprastas, nes aparatas teturi sumaišyti kavos koncentratą su karštu vandeniu. Beje, jo pakuotė yra rūšiuojama ir perdirbama“, – teigia A. Žilinskas.

Laikoma, kad vienam puodeliui reikia vidutiniškai 11 gramų kavos, o per metus pasaulyje paruošiama apie 9 mln. tonų kavos. Atitinkamai susidaro apie 18 mln. tonų drėgnų kavos tirščių atliekų.

Suomijos gamtos išteklių instituto „Luke“ atliktas tyrimas parodė, kad kavos atliekos yra trečia pagal dydį buitinių atliekų kategorija, o vidutinis kavos gėrėjas Suomijoje kasmet išmeta 2,5 litro (l) kavos, kai kuriais atvejais šalyje kavos atliekos siekė 13 l vienam žmogui per metus.

„Neturėtume pamiršti ir to, kad kava yra tarsi kvepalai. Jeigu jos žaliava laikoma neteisingai, nesandariai, laikui bėgant išsikvepia, iš jos nebepavyks paruošti kokybiško gėrimo. Todėl uždaro ciklo kavos produktai, tokie kaip kavos koncentratas, kur žmogiškojo faktoriaus įtaka yra minimali, gali prisidėti ir prie maisto švaistymo bei jo atliekų mažinimo problemos sprendimo“, – konstatuoja ekspertas.

Norintiems mažinti neigiamą įtaką aplinkai kavos mėgėjams patariama rinktis sertifikuotą tvarią kavą, atkreipti dėmesį į jos pakuotę ir stengtis ją rūšiuoti, kavos pupeles ar mišinį laikyti tinkamoje temperatūroje bei užtikrinti pakuotės sandarumą.