Kelionė po tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinę

Šįkart būrys Klaipėdos, Mažeikių ir Kretingos žurnalistų su savo šeimos nariais dvi dienas keliavo po Suvalkiją, lankė įvairias istorines ir įspūdingas vietas bei susipažino su Vasario 16-osios Akto signataro, tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtine.

Pirma kelionės stotelė - Marijampolė, kur apžiūrėtos Rygiškių Jono gimnazijos, kurioje mokėsi J. Basanavičius, prieigos, aplankytas nepakartojamo grožio ir ramybe dvelkiantis Poezijos parkas, Šv. arkangelo Mykolo mažojo bazilika, legendomis apipintas Marijampolės kačių kiemelis, Choralinė sinagoga. 

Pasivaikščiota po šio Suvalkijos miesto senamiestį ir parkus, kur kadaise vykdavo tuometinio Kapsuko pasimatymai ir šokių susibūrimai.

Įspūdį paliko tai, kad Marijampolės miestas prižiūrimas, jaukus, o gyventojai - itin draugiški.

Prie Marijampolės miesto savitumo prisideda tarptautinis gatvės meno ir architektūros simpoziumas „Malonny“, miesto pastatus papuošęs įvairiais meno kūriniais.

Tiesiog vaikštinėji po miesto senamiestį ir grožiesi piešiniais išpuoštais, kad ir senais pastatais, kurie menininkų dėka tarsi atgyja ir įgauna visai kitokį veidą.

Pasisėmus įspūdžių, pasukta link Vilkaviškio rajono, kur Paežerių kaime, prie Paežerių ežero pietinės pakrantės, stūkso įspūdingas lankytinas ir turistų pamėgtas objektas - Paežerių dvaras.

Šio dvaro istorijos pradžia - 1795 metai. Romantizmo bruožų oficina pastatyta XIX a. pirmojoje pusėje. Belvederio bokštas - neogotinio stiliaus, 17 m aukščio. Parkas ir sodas (12 ha) peizažinio plano.

Dvaro ansamblis 1992 m. įtrauktas į saugomų objektų sąrašą kaip respublikinės reikšmės kultūros vertybė, rūmai 2009 m. paskelbti valstybės saugomu paveldo objektu. 2008-2015 m. dvaras renovuotas (oficina, bokštas, rūmai).

Vaikštinėjant po šio dvaro prieigas jaučiama ramybė.

Kelionės metu taip pat aplankyta Jono Basanavičiaus tėviškė-muziejus, susipažinta su istoriniais faktais. Pakeliui aplankyti išlikę Bartninkų bažnyčios, kurioje buvo pakrikštytas J. Basanavičius, griuvėsiai Vilkaviškio rajone. Bažnyčia pastatyta 1790 metais, sugriauta 1944 metais.

Griuvėsiai neseniai restauruoti, kamerinėje bažnyčios aplinkoje rengiami muzikos ir šviesos festivaliai.

„Nors iš bažnyčios liko tik sienos ir joje nėra altoriaus, lankantis joje toks pats jausmas kaip bet kurioje bažnyčioje. Įstabi vieta, kurioje istoriją pasakoja senos mūro sienos, bokštai, paslaptingi šešėliai, atspindžiai“, - įspūdžiais dalijosi Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkė Jolanta Beniušytė.

Klaipėdos apskrities žurnalistams įspūdį paliko Vilkaviškyje išskirtine architektūra pasižyminti autobusų stotis. 

Nemažam pastatui statyti laisvos vietos nebuvo, nes aplink auga daug didelių medžių, kurių kirsti visai nesinorėjo, todėl architektas Gintaras Balčytis sugalvojo, kaip esamus medžius „įdarbinti“ ir sukurti įdomų vietos ir pastato funkcinį scenarijų, kuriame augmenija tapo neatsiejama pastato dalimi.

Už miestui ir žmogui atvirą architektūrą architektas buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. 

Tarptautinu mastu architektūros ir dizaino pasiekimus apžvelgiantys žurnalai negaili pozityvių atsiliepimų šiam gamtos ir modernaus miesto elementus sujungiančiam statiniui.

Žurnalistų kelionę praskaidrino puikus vasariškas oras ant Vištyčio ežero kranto, kur kitoje ežero pusėje - mums priešiškos valstybės - Rusijos teritorija.

Klaipėdos apskrities žurnalistai, leidę naktį ant ežero kranto, meilę Lietuvai išreiškė dainuodami tautiškas dainas, per kraštus liejosi patriotiškumo jausmas.