Kelionės į mokyklą: ką tėvai ir vaikai galėtų veikti automobilyje?

Kelionės automobiliu į mokyklą yra tėvų ir vaikų mokslo metų rutinos dalis. Specialistai pataria, kaip efektyviai išnaudoti šių kasdienių kelionių laiką.

Per mokslo metus tėvai ir vaikai daug valandų praleidžia automobilyje. Ankstyvais rytais važiuodami į mokyklą ir vėlyvais vakarais vykdami namo. Keliones dažniausiai ilgina spūstys, todėl automobilyje tenka praleisti bent keletą valandų kasdien.

Ligita Neverauskienė, mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ pradinio ugdymo vadovė, atkreipia dėmesį, kad šios kasdienės kelionės yra puikus laikas, kurį tėvai kartu su vaikais galėtų išnaudoti atviresniems pokalbiams, bendravimui, mokymuisi ar žaidimams.

„Dažnai tėvai dalinasi jauduliu, kad laiko su vaikais vis trūksta – mokykla, būrelių rutina, namų darbai ir pan. Bet ar išnaudojame jį prasmingai? Juk net trumpa akimirka drauge gali nešti didelę prasmę ir jėgą.

Suprantama, esame rytiniuose skubėjimuose, pavargę po dienos darbų, bet ar susimąstome, kad dėl chaotiškos rytinės buities ar vakarinio susierzinimo vaikai jaudulyje ir nerime išlieka ilgą laiką, negali susikaupti ir susitelkti.

Buitį galime paversti gražia, tik reikia susidėlioti aiškią struktūrą ir jos laikytis“, – drąsina L. Neverauskienė.

Tematinės dienos

Kiekviena diena yra tarsi baltas popieriaus lapas, kuriame galime rašyti naują istoriją bei kurti naujas patirtis. Pasak L. Neverauskienės, edukologija yra menas, kai suaugę kartu su vaikais gali savo laiką paversti kūrybiškai nepaprastu, savaitės dienomis išsirinkdami temas, apie ką kalbėsis važiuodami į arba iš mokyklos automobilyje.

Pvz., pasirinkime dieną ir mokykimės drauge užsienio kalbos, klauskime ir atsakykime, žaiskime kalbinius žaidimus ir su atžala vardinkime žodžius pagal raides, kurkime istorijas, taip stiprindami kalbinį intelektą, kalbėkime apie pasaulį ir mokykimės kelti klausimus drauge.

Aptarkime pranešamas žinias ar orus. Klausykime skirtingų žanrų muzikos, dainuokime ir kurkime ketureilius, o kur dar pamirštos greitakalbės, kurios sukelia juoko ir puikių emocijų. Kai lyja lietus ir lango stiklu juda valytuvas, tai puikus ritmas matematiniams žaidimams kurti.

„Kviečiu žaisti vaizduotės žaidimus, juk miestas didelė laboratorija, o pro automobilio langą atsiveria įdomus formų ir spalvų pasaulis. Net ir ilgiausia automobilių spūstis išsisklaidys greičiau, jei tėvai kartu su vaikais laiką automobilyje leis žaisdami kartu.

Dažnai po darbų paklausiame vaikų kaip tavo diena, kaip tau sekėsi ir sulaukę atsakymo „gerai“, pokalbį baigiame. Kalbėkime su vaikais, nebijokime papasakoti jiems savo dienos istorijos, net jei ji nebuvo labai lengva ar sėkminga. Bendrystė ir atvirumas mus sujungia ir suartina“, – sako L. Neverauskienė.

Skaitymo pratimai

„Pažintis su knyga, skaitymo įgūdžių formavimas auginamas palaipsniui. Tai ištisinis ir užburiantis procesas – mamos ir tėčio skaitymas ir rami pažintis su knyga, iliustracijų ieškojimai ir mokymasis jas suprasti, knygų be teksto skaitymas, istorijų pasakojimas, kortelių, tarsi sceninių dekoracijų naudojimas kūrybiniams žaidimams, vaidinimų ir personažų kūrimas ir pan. Lėtas, nuoseklus ir ramus ėjimas, kuris palaipsniui priartina prie noro skaityti ir pamilti skaitymo procesą“, – dalinasi L. Neverauskienė.

Ugdyti vaiko įprotį skaityti reikia nuolat, jis neateina vieną akimirką prieš ruošiantis mokyklai. Tėvai turėtų rasti būdų, kaip skaitymą patraukliai integruoti į kiekvienos dienos rutiną.

L. Neverauskienė skatina tėvus imtis iniciatyvos ir žaismės saugiai važiuojant automobiliu, kartu su vaiku klausyti audio knygas, būtinai aptariant tematiką, nežinomus žodžius, frazes, skaityti kelio ženklus, vietovių pavadinimus, sekti maršrutą ir pan.

„Pasikartosiu... Kviečiu bendrauti su vaikais! Klauskite koks gatvės, kuria važiuojate, pavadinimas ar kiek raidžių yra pavadinime? Tegul vaikas išvardija, iš kokių raidžių ir skaičių yra sudaryti priešais važiuojančio automobilio numeriai, kokie užrašai puikuojasi ant miesto pastatų“,– kaip sudominti vaiką raidžių ir skaičių pasauliu pasakoja L. Neverauskienė.

Šeima-komanda

„Paprastume galime užauginti nepaprastus dalykus. Ar dažnai su vaikais kalbame apie jausmus, pagarbą, atsakomybes, pareigas, ar jomis dalinamės? Kartais atrodo, kad suaugusiojo pasaulis kitoks nei vaiko ir mes juos saugome nuo gyvenimo.

Kviečiu laiką su šeima paversti didžiausia vaiko mokykla, kurioje formuojama jautriausia patirtis. Įtraukime vaikus į rutinos procesus ir nebijokime reakcijos, kartais reikia kantrybės ir didelio tikėjimo tuo ką darai“, – dalinasi L. Neverauskienė.

Priklausomai nuo amžiaus, vaikas pagal savo gebėjimus turėtų prisidėti prie bendros šeimos buities ir žinoti savo pareigas.

Po dienos darbų šeimai grįžtant namo, tėvai galėtų įtraukti vaikus į vakarienės ruošimo procesą, kartu su vaiku nutarti, ką gamins vakarienei. Aptarti, kokių produktų turite namuose, o kokių trūksta ir reikėtų pakeliui nusipirkti.

„Labai svarbu pasidalinti darbais, taip formuojamas supratimas, kad kiekvieno šeimos nario įsitraukimas labai reikšmingas“, – pataria L. Neverauskienė.

Ji akcentuoja, kad tokie bendri procesai ne tik stiprina tėvų ir vaikų ryšį, tačiau skatina vaikus mąstyti, domėtis šeimos gyvenimo ritmu, suprasti, kokie pasikartojantys procesai vyksta kasdien ir svarbiausia jausti šeimos bendrumą, ryšio ir dėkingumo saugojimo svarbą.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder