Tikriausiai daugelis žmonių žino ir yra girdėję apie su namų slenksčiu susijusius ženklus. Tačiau tik nedaugelis žino, iš kur kilo šis tikėjimas ir kodėl per slenkstį negalima perduoti daiktų.
Priežastis - po slenksčiu esantys mirę žmonės, kurių nevalia nuskriausti.
Senovėje, tikriausiai dar prieš krikščionybę, egzistavo tradicija po slenksčiu laidoti protėvių pelenus. Būtent, po savo namų slenksčiu. Tikėta, kad tokiu atveju mirusiojo dvasia padės bet kokiomis sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis šiame name gyvenantiems jo giminaičiams ir draugams.
Mirusiųjų dėka slenkstis buvo laikomas šventa riba tarp pomirtinio ir mūsų pasaulio. Todėl su ja buvo atitinkamai elgiamasi.
Kadangi protėvių sielos bijodavo jas trikdyti, todėl tai buvo draudžiama:
Sėdint ant slenksčio, nemalonūs gandai apie tavo šeimą, o tiesiogiai apie tave, galėjo iškrėsti žiaurų pokštą.
Stovint ant slenksčio. Posakį „nestovėti ant slenksčio“ žino, ko gero, visi. Priežastys - atviros durys, kai stovima ant slenksčio, nes kai jos atviros, dingsta namų apsauga. O į tokius namus kaip magnetas traukia neigiama energija.
Per slenkstį su pašnekovu negalima pasisveikinti ir pasikalbėti. Dėl to kyla kivirčų ir konfliktinių situacijų.
Šis ženklas taip įsišaknijęs kultūroje, kad tapo gerai išauklėto žmogaus, kuris būtinai peržengs slenkstį, jei reikės pasisveikinti ranka, ženklu.
Praėjimas ir daiktų paėmimas. Jei šeimininkas tokiu būdu perduodavo ar paimdavo daiktus, jis atiduodavo savo sveikatą ir pasiimdavo svetimą ligą. Šis ženklas veikia beveik pasąmonės lygmeniu - prieš ką nors duodami ar imdami, ypač pinigus, visada ženkite žingsnį per slenkstį.
Nuotaka turėjo pati įeiti į namus, todėl vyras ją nešė į namus ant rankų.
Išeiti iš namų kaire koja, tai sukels problemų. Todėl norėdami išeiti iš namų, slenkstį turėtumėte peržengti dešine koja.
Atėjus krikščionybei tradicijos pasikeitė - mirusiuosius nustota deginti ir laidoti po namų slenksčiu. Tačiau tradicijos su slenksčiu stipriai įsišaknijo ir įsitvirtino.
Po kurio laiko žmonės rado kitų paaiškinimų, kodėl negalima per slenkstį permesti daiktų, nors jų pagoniškas turinys išliko nepakitęs. Draudimai perduoti daiktus per slenkstį pradėti aiškinti tuo, kad namuose gyvena šeimininkas ir per slenkstį perduodamus daiktus pasiims, nes laiko juos savais.
Todėl atsirado tradicija prie slenksčio padėti lėkštę su kuo nors skaniu. Kad piktosios dvasios nepavogtų namuose gyvenančio žmogaus sveikatos ar sielos, po slenksčiu padedamas amuletas ar koks nors svarbus daiktas.
Žinoma, liaudies pranašystės ir tikėjimai - ne mokslas, ne visada pasitvirtina 100 proc. Tokios informacijos nereikėtų vertinti pernelyg rimtai, o tik kaip įvykių tikimybę, kurios kūrėju gali tapti kiekvienas žmogus, jei tik turi proto jėgų ir įkvėpimo keisti savo gyvenimą į gerąją pusę.
Šaltinis: tsn.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą