Kodėl stiuardesės sėdi ant delnų: saugumo paslaptis, kurią žino ne kiekvienas

Kūno fiksavimas prieš galimą smūgį

Pakilimas, tūpimas ir skrydis per stiprią turbulenciją yra laikomi pavojingiausiais momentais. Kad sumažintų traumų riziką staigaus smūgio ar krestelėjimo atveju, įgulos nariai privalo užimti specifinę padėtį:

Delnai po šlaunimis: Tai padeda užfiksuoti rankas, kad jos nekabotų laisvai ir nebūtų traumuotos esant dideliam perkrovimui.

Alkūnės į vidų: Tokia padėtis apsaugo sąnarius ir padeda išlaikyti kūno stabilumą.

Nugara ir kaklas: Jie turi būti tvirtai prispausti prie kėdės atlošo, kad būtų išvengta stuburo sužalojimų staigaus stabdymo metu.

Kojų padėtis priklauso nuo to, į kurią pusę atsukta įgulos kėdė. Jei stiuardesė sėdi nugara į skrydžio kryptį, pėdos iškišamos šiek tiek į priekį, o jei veidu – kojos traukiamos po kėde. 

Taip pasiekiama maksimali kūno amortizacija.

„Tylusis patikrinimas“: pasiruošimas per kelias sekundes

Kol keleiviai laukia skrydžio pradžios, ant delnų sėdintys stiuardai neatostogauja. Šiuo metu jie atlieka vadinamąjį „tylųjį patikrinimą“ (Silent Review). 

Mintyse jie skenuoja aplinką:

• Kur yra artimiausia gelbėjimo įranga?
• Ar durų svirtys yra tinkamoje padėtyje?
• Kokias komandas reikėtų rėkti evakuacijos atveju?

Šis psichologinis ir fizinis pasirengimas užtikrina, kad įvykus nelaimei įgula nepasiduos panikai, o veiks pagal automatizuotą planą.

Avarinė „galutinė pozicija“

Ypatingais atvejais, kai gresia avarinis tūpimas, naudojama dar sudėtingesnė poza. Tuomet rankos sukryžiuojamos už galvos, alkūnėmis dengiant veidą. 

Tai leidžia apsisaugoti nuo salone skriejančių šukių, tačiau kartu palieka galimybę girdėti aplinką ir duoti nurodymus keleiviams.

Tad kitą kartą, kai pamatysite įgulą, užėmusią šią specifinę pozą, žinokite – tai aukščiausio lygio profesionalumo ženklas, užtikrinantis, kad jie būtų pirmieji, galintys jums padėti bet kurioje situacijoje.

Šaltinis: WP Turystyka