Kodėl žmonės mėnesiais negali rasti darbo: ekspertas įvardijo pagrindines klaidas

Darbo paieška po atleidimo gali rimtai kirsti per žmogaus savivertę ir psichologinę būseną. Didelės konkurencijos ir nuolatinių atmetimų fone daugelis kandidatų greitai praranda motyvaciją, tačiau efektyvumo koučeris bei bestselerių autorius Timas Castle'as yra įsitikinęs: keli paprasti požiūrio pakeitimai gali iš esmės padidinti šansus įsidarbinti. Apie tai pranešė leidinys „Daily Mail“.

Pasak T. Castle'o, daugybė žmonių ieškodami darbo daro tas pačias klaidas: įtikinėja save, kad rasti gerą laisvą darbo vietą yra beveik neįmanoma, greitai praranda motyvaciją ir savaitėmis masiškai siuntinėja vienodus CV, negaudami jokio rezultato. Visgi, net keletas paprastų pokyčių gali pastebimai padidinti šansus gauti svajonių pareigas.

Žiūrėkite į paiešką kaip į pilnavertį darbą

T. Castle'o teigimu, nedarbo laikotarpiu žmonės dažnai praranda dienos struktūrą: vėlai prabunda, atidėlioja atsakymus į laiškus ir ilgam nukelia CV atnaujinimą.

Būtent todėl koučeris pataria į darbo paieškas žiūrėti tiksliai taip pat, kaip į įprastą darbo dieną. Jis rekomenduoja keltis įprastu laiku, apsirengti, dirbti pagal nustatytą grafiką ir išeiti iš namų.

„Susidarykite planą, o tada kelkitės ir judėkite kaip įprastai, kiekvieną dieną. Skirtumas tik tas, kad užuot pardavinėję svetimus produktus ar paslaugas, dabar parduodate patį svarbiausią dalyką: save“, – pažymėjo koučeris.

Eksperto teigimu, žmonės, kurie etato mažinimą ar atleidimą priima kaip laikiną pereinamąjį etapą, o ne kaip asmeninę nesėkmę, greičiau juda į priekį ir lengviau susigrąžina pasitikėjimą savimi.

Kiekvieną rytą pradėkite nuo taisyklės „9 iki 9“

Dar vienas T. Castle'o patarimas – taisyklė „9 iki 9“. Jos esmė yra ta, kad kasdien iki 9 valandos ryto reikia susisiekti bent su devyniais žmonėmis.

Tai gali būti laiškai, žinutės „LinkedIn“ platformoje, kreipimasis į rekruterius (atrankų specialistus), buvusius kolegas arba kandidatą dominančias įmones, netgi jei jos nėra paskelbusios laisvų darbo vietų.

„Būkite pirmi jų pašto dėžutėje, asmeninėse žinutėse ar telefoniniuose pokalbiuose. Padarykite viską, ką galite, kad iš nežinomo žmogaus taptumėte asmeniu, su kuriuo norisi susitikti“, – pridūrė T. Castle'as.

Ekspertas taip pat mano, kad pasyvus „idealios vakansijos“ laukimas yra kur kas mažiau efektyvus nei nuolatinis kelių kontaktų mezgimas vienu metu.

Neatidėliokite tinklaveikos (netvorkingo)

Timas Castle'as taip pat pataria nevengti profesinio bendravimo. Pasak jo, daugelis žmonių neigiamai žiūri į tinklaveiką, tačiau didelė dalis darbo vietų vis dar surandama per asmeninius ryšius, o ne per standartines paraiškas.

Būtent todėl koučeris rekomenduoja aktyviau kurti progas naujoms pažintims: susitikti puodeliui kavos, lankytis pramonės šakos diskusijose, konferencijose, profesiniuose pusryčiuose ar absolventų renginiuose.

„Pokalbiai, kurie tave uždega, dažniausiai yra tie, kurie kur nors veda“, – sako ekspertas.

Jis taip pat pataria išeiti už įprasto pažįstamų rato ribų, kadangi nauji kontaktai gali nuvesti prie darbo pasiūlymų, apie kuriuos žmogus anksčiau net nežinojo.
Atnaujinkite „LinkedIn“ profilį ir CV

T. Castle'as rekomenduoja skirti ypatingą dėmesį savo „LinkedIn“ profiliui ir gyvenimo aprašymui. Anot jo, daugelio kandidatų profiliai yra perpildyti banaliomis korporacinėmis frazėmis, kurios praktiškai nieko nepasako apie realius žmogaus įgūdžius ar darbo rezultatus.

Ekspertas mano, kad profilyje turėtų būti aiškiai išdėstyta, ką tiksliai kandidatas daro, kokią naudą atneša įmonei ir kokių rezultatų pasiekė. 

Tas pats pasakytina ir apie CV – užuot pateikę bendrus aprašymus, darbdaviai nori matyti specifiką: kokie rodikliai buvo pagerinti, kokie pokyčiai įvyko dėl konkretaus asmens darbo ir kokius tikslus jis įgyvendino.

Castle'as pabrėžia, kad konkurencingoje darbo rinkoje suprantama ir konkreti informacija veikia kur kas efektyviau nei bandymai skambėti tiesiog „įspūdingai“.

Prašykite rekomendacijų

Koučerio teigimu, rekomendacijos dažnai turi nepalyginamai daugiau svorio nei paprastas CV išsiuntimas į laisvą darbo vietą. Jei kandidatą rekomenduoja asmuo, kuriuo įmonėje jau pasitikima, tai akimirksniu pakelia darbdavio pasitikėjimo lygį.

Castle'as pastebi, kad daugelis žmonių nedrįsta prašyti rekomendacijos arba apsiriboja bendromis frazėmis, pavyzdžiui: „Pranešk man, jei ką nors išgirsi“. 

Vietoj to jis pataria tikslingai prašyti rekomendacijų konkrečioms pareigoms ar įmonėms. Jo nuomone, skirtumas tarp anoniminio CV ir žmogaus užnugario įmonės viduje gali būti milžiniškas.

Naudokite nedarbo laikotarpį mokymuisi

Castle'as taip pat rekomenduoja nenustoti mokytis ieškant darbo. Anot jo, pertrauka tarp darbų gali tapti puikia galimybe išsiugdyti naujus įgūdžius – nuo internetinių kursų iki mokymosi programų ar komunikacijos bei prezentacijos įgūdžių tobulinimo.

Ekspertas aiškina, kad tai ne tik sustiprina gyvenimo aprašymą, bet ir keičia įspūdį per darbo pokalbius. Žmogus, kuris toliau mokosi, atrodo aktyvesnis ir labiau suinteresuotas profesiniu tobulėjimu. 

Be to, nuolatinis mokymasis padeda geriau kontroliuoti emocinę būseną paieškos laikotarpiu ir lengviau ištverti nežinomybę.

Naudokitės dirbtiniu intelektu kaip padėjėju

Timas Castle'as pataria nebijoti naudoti dirbtinio intelekto įrankių ieškant darbo. Jo nuomone, tokie įrankiai gali būti naudingi asistentai rengiant CV, analizuojant laisvas darbo vietas ir treniruojantis atsakymus prieš darbo pokalbį.

Koučeris rekomenduoja naudoti DI informacijos apie įmones analizei, kad geriau suprastumėte, kokias problemas verslas nori išspręsti pasamdydamas naują darbuotoją. Jis pabrėžia, kad darbdaviams svarbu pamatyti ne šiaip įgūdžių sąrašą, o supratimą, kokią naudą kandidatas gali atnešti įmonei. 

Pasak Castle'o, sėkmingi kandidatai paprastai neapsiriboja vien savo patirties pasakojimu, bet paaiškina, kuo tiksliai gali būti naudingi verslui. Štai kodėl jis pataria naudoti DI aiškesniems ir labiau apgalvotiems atsakymams suformuoti.

Sekite visas savo išsiųstas paraiškas

Castle'as taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškodami darbo daugelis žmonių greitai praranda viso proceso kontrolę. Dėl didelio laisvų darbo vietų ir kontaktų skaičiaus kandidatai pamiršta, kam jau rašė, kada išsiuntė CV ir ar gavo atsakymą.

Kad to išvengtumėte, ekspertas pataria vesti atskirą visų paraiškų ir kontaktų sąrašą. Tam, pasak jo, puikiai tinka net ir paprasta lentelė „Excel“ programoje arba paruošti šablonai „Notion“ platformoje. 

Koučerio teigimu, tokia organizacija padeda darbo paiešką paversti mažiau chaotiška ir sumažina streso lygį. Be to, žmogus mato pilną savo veiksmų vaizdą ir nesifiksuoja tik ties viena laisva darbo vieta.

Nenuvertinkite asmenybės žavesio jėgos

Timas Castle'as mano, kad darbo pokalbio metu didžiulę reikšmę turi ne tik darbo patirtis, bet ir žmogiškasis elgesys. Pasak jo, darbdaviai atkreipia dėmesį į tai, kaip patogu ir malonu bus dirbti su kandidatu komandoje.

Būtent todėl paprasti dalykai išlieka itin svarbūs – dėmesingumas pašnekovui, pozityvi nuotaika, akių kontaktas ir padėka po susitikimo. Koučeris pažymi, kad žmonės dažnai įsimena ne konkrečius kandidato atsakymus, o bendrą bendravimo įspūdį.