Motinos ir vaiko santykių tipas – bene dažniausiai pasitaikantis santykių scenarijus šeimoje. Kodėl taip atsitinka? Jeigu nuo mažens mergaitę mokysime rūpintis kuo nors kitu, tai ji išsiugdys nuostatą:
„Aš kažką globoju, vadinasi, aš esu gera.“ Tačiau motiniškas rūpestis vėliau gali būti nukreiptas ir į vaiką, ir virsti perdėta partnerio globa.
Motiniškas rūpestis pasireiškia vaiko kontrole ir globa, kai moteris rūpinasi, ar jis šiltai apsirengęs, pavalgęs, sveikas, paruošęs pamokas. Taip pat jis pasireiškia naudinga (moters požiūriu) kritika, pamokymais, ką jis turi daryti, ir auklėjimu.
O kaip jaučiasi vyras?
Pirmuoju atveju jis patenkintas! Kam nepatinka, kai juo rūpinasi. Bet tai gali tęstis iki tam tikro laiko, kol „paukštelis neapsiplunksnavo“.
Paskui jis norės išskristi iš tėvų lizdo. Vyro atveju taip gali atsitikti, kai jis sutiks moterį, kuri į jį žiūrės kaip į subrendusį vyrą, o ne kaip į vaiką.
Antruoju atveju vyras, žinoma, nepatenkintas.
Amžinai sudirgusi ir bambanti žmona jam nepatinka. Bet vyras tampa tokiu globojamu, kad praranda iniciatyvą ir susitaiko su savo vaidmeniu, kuris nereikalauja iš jo nieko daryti, išskyrus nutaisyti kaltą veido išraišką.
Kokią naudą gauna moteris, kuri laisva valia prisiima motinos vaidmenį santuokoje?
Pirmoji nauda – užsitarnauti meilę. Moteris tiki, kad jai kaip vaikystėje bus atlyginta už jos pastangas ir ji pelnys meilę bei pagyrimus. Ji gali dirbti per kelis darbus, nešti ant savo pečių visą buities naštą, kad tik vyras būtų patenkintas.
Antroji nauda – jaustis reikalingai. Jeigu moteris bijo vienatvės, tai jai labai svarbu kuo nors rūpintis, kad jaustųsi reikalinga. Moteris tokiu atveju stengiasi padaryti vyrą visiškai priklausomą nuo jos, kad jis nepabėgtų.
Trečioji nauda – įrodyti sau savo stiprybę. Jeigu moteris turėjo tokią patirtį, kai ji buvo nuvertinama ir laikoma niekam tikusia, tai ji manys, kad turi pasikliauti tik savimi ir pati sugebėti viską įveikti.
Trys galimi tokių mamos ir vaiko santykių baigties variantai:
*arba išeina vyras dėl to, kad ima jaustis menkavertis,
*arba moteris palieka jį, nes silpnas vyras nekelia jai pagarbos ir seksualinio potraukio,
*arba abu taip gyvena visą gyvenimą, nes bijo permainų ir nežino, kaip gali būti kitaip.
Kaip išeiti iš motinos vaidmens poros santykiuose?
Pamažu liaukitės daryti už vyrą tai, ką jis pajėgus padaryti pats. Nesvarbu, kad iš pradžių jam sunkiai seksis, jis bus nerangus, negrabus ir darys klaidų.
Jeigu jūs kadaise pavertėte jį vaiku, tai dabar leiskite vaikui mokytis iš savo klaidų. Ir, žinoma, jis bus nepatenkintas ir priešinsis tokioms permainoms, bet būkite atkaklios iki galo.
Kontroliuokite
savo kalbą. Prisiminkite visas savo frazes, kurios skamba motiniškai bei valdingai, ir pasistenkite jas visam laikui pamiršti. Taip pat ir kai kurios stimuliuojančios frazės gali skambėti motiniškai: „Gaila, kad tau šiandien nepasisekė, bet aš tikiu, kad rytoj tau tikrai pavyks!“
Tikėkite juo. Jeigu jūs iš anksto būsite įsitikinusios, kad iš to nieko neišeis, kad jis nesugebės susidoroti, tai ir nepradėkite.
Pradėkite pamažu užsiminti apie tai, kokių santykių norėtumėte. Tik nekaltinkite jo dėl nieko. Kalbėkite tik apie savo asmeninius jausmus.
Užsiimkite kuo kitu. Labai naudinga susirasti įdomų užsiėmimą, kad liktų mažiau laiko kištis į procesą ir gadinti jį savo nekantrumu.
O kantrybės ir nuoseklumo čia reikės. Jeigu kelerius metus vertėte vyrą vaiku, tai tikrai ne mažiau metų gali prireikti, kad jis vėl virstų vyru.
Rašyti komentarą