Kokie „liaudiški“ šildymo būdai gali kainuoti gyvybę: ko negalima naudoti

Šaltuoju metų laiku, kai dėl nuolatinių apšaudymų ir energetikos krizės Ukrainos gyventojai susiduria su ilgalaikiais elektros tiekimo sutrikimais, šilumos išsaugojimo klausimas tampa itin aktualus. 

Kai temperatūra bute nukrenta iki +10 °C ar dar žemiau, žmonės pradeda ieškoti bet kokių būdų sušilti. Tačiau gelbėtojai ir saugumo ekspertai pabrėžia: šildymo prietaisų naudojimo taisyklių ignoravimas gali baigtis negrįžtamomis tragedijomis.

Dujinė viryklė vietoj šildytuvo – mirtinas pavojus

Didžiausias pavojus daugiabučių gyventojams kyla tuomet, kai dujinė viryklė naudojama patalpoms šildyti. 

Kai degikliai ilgą laiką veikia uždarose patalpose, ore aktyviai sudeginamas deguonis. Be to, degimo metu išsiskiria anglies monoksidas – itin klastinga, bespalvė ir bekvapė nuodinga duja.

Kadangi žmogus nejaučia jos buvimo, apsinuodijimas vyksta nepastebimai. Ukrainoje jau ne kartą buvo užfiksuoti atvejai, kai ištisos šeimos žuvo savo butuose būtent dėl tokio šildymo būdo.

Tinklaraštininkas ir karys Antonas Švecas pabrėžia, kad šildytis dujomis iš degiklio yra mirtinai pavojinga. 

Jei sistemoje nukrenta slėgis, seni degikliai gali užgesti, o dujos greitai užpildys patalpą. Net menkiausia kibirkštis iš elektros prietaiso tokioje situacijoje gali sukelti sprogimą.

Dujos yra skirtos tik maisto gaminimui arba vandens šildymui, o pajutus bet kokį dujų kvapą laiptinėje, nedelsiant reikia kviesti avarines tarnybas.

Generatoriai balkonuose – pavojus, prilyginamas priešo dronams

Ypač didelę grėsmę kelia generatorių įrengimas daugiabučių balkonuose, taip pat krosnelių naudojimas butuose. 

Energetikos auditorių asociacijos vadovas Vadymas Lytvynas šį „trejetą“ – buržuiką, dujinę viryklę ir generatorių balkone – pagal destrukcinį ir mirtiną poveikį prilygina „Shahed“ dronams.

Jo teigimu, toks savininkas kelia pavojų ne tik sau, bet ir visiems kaimynams.

Pagal Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos taisykles, generatorius balkonuose naudoti draudžiama. 

Jie gali būti statomi tik lauke, ne arčiau kaip šešių metrų atstumu nuo pastatų, arba techninėse patalpose su patikima ventiliacija. Šių reikalavimų nepaisymas dažnai baigiasi gaisrais ir mirtinais apsinuodijimais.

Atvira ugnis – ypatinga rizika

Griežtai draudžiama palikti be priežiūros bet kokius atviros ugnies šaltinius – žvakes, spiritines virykles ar degiklius. 

Net trumpas išėjimas iš kambario ar užmigimas su degančia žvake gali sukelti gaisrą. Užuolaidos, patalynė ar drabužiai šalia ugnies užsiliepsnoja akimirksniu.

Kalbėdamas apie maisto šildymą, Vadymas Lytvynas pažymi, kad kinietiški dujų balionėliai yra tarsi loterija. Daug saugiau naudoti sausąjį kurą, skystą spiritą ar cheminius šildytuvus, kurie naudojami kariuomenės sausuosiuose daviniuose.

Taip pat jis pabrėžia, kad keli gesintuvai bute turėtų tapti būtina išgyvenimo dalimi.

Saugaus būsto šildymo rekomendacijos

Kad buvimas namuose būtų saugus, ekspertai pataria:

• naudoti tik sertifikuotus elektrinius šildytuvus su automatiniu išsijungimu;
• niekada neuždengti šildymo prietaisų ir nedžiovinti ant jų drabužių;
• bute įrengti autonominį anglies monoksido jutiklį;
• reguliariai vėdinti patalpas, užtikrinant gryno oro cirkuliaciją;
• niekada nepalikti atviros ugnies be priežiūros, ypač naktį.

Ekspertai pabrėžia, kad žiemą tinkama ventiliacija yra privaloma. Net ir per šalčius būtina reguliariai vėdinti patalpas, kad nesikauptų nuodingos dujos.

Pasiruošimas – gyvybiškai svarbus

Specialistai ragina pasiruošti galimiems sutrikimams iš anksto: įsigyti tinkamas įkrovimo stoteles ir inverterius, pasiruošti vandens atsargas, apšiltinti rūsiuose esančius vamzdžius, sandarinti duris ir langus. Bendradarbiavimas su kaimynais taip pat padeda greičiau ir pigiau įgyvendinti saugumo priemones.

Saugumas šildant namus turi būti svarbiausias prioritetas, nes tik laiku pasiruošus ir laikantis taisyklių galima išvengti tragiškų pasekmių.