Trąšų tranzito rebusas: Teismo kirtis Registrų centrui ir atgyjanti diskusija dėl milijardų vertės „Belaruskalij“ šešėlio

Šiame fone persipina verslo magnatų siūlymai, politikų ambicijos ir tarptautinio arbitražo grėsmė, siekianti astronomines sumas.

Teisinis posūkis: BKT kova prieš „sankcijų įrašą“

Birių krovinių terminalas (BKT), kurio 30 proc. akcijų valdo Baltarusijos milžinė „Belaruskalij“, pasiekė svarbią pergalę teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai nusprendė, kad Registrų centras (RC) privalės iš naujo nagrinėti bendrovės prašymą ištrinti įrašą apie jos akcininkei taikomas sankcijas.

Ginčo esmė – 2023 m. Juridinių asmenų registre atsiradusi informacija, nurodanti, kad BKT veikla yra ribojama dėl ryšių su sankcionuota „Belaruskalij“. 

Terminalo atstovai teigia, kad tokia formuluotė yra klaidinga ir žalinga: įmonės tiesioginė veikla nėra stabdoma, tačiau toks įrašas atbaido verslo partnerius ir griauna reputaciją.

Teismas konstatavo, kad Registrų centras pažeidė procedūras – gavęs BKT prašymą koreguoti duomenis, jis privalėjo kreiptis išvados į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), tačiau to nepadarė. 

Nors RC gynėsi vykdęs tiesioginį ES reglamentą, LVAT pabrėžė, kad nacionalinių procedūrų laikymasis yra privalomas. 

Šis sprendimas yra neskundžiamas ir įžiebia viltį Igorio Udovickio kontroliuojamai įmonei bent iš dalies „apsivalyti“ teisinį fasadą.

Pragmatiškas pasiūlymas ar pavojingas žaidimas?

Kol teisininkai ginčijasi dėl registrų, nekilnojamojo turto magnatas Arvydas Avulis įmetė degtuką į politinių diskusijų laužą. „Hanner“ valdybos pirmininkas viešai paragino Lietuvą pasekti JAV pavyzdžiu ir atšaukti sankcijas baltarusiškoms trąšoms, o uždirbtus pinigus nukreipti šalies gynybai.

© Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

„Pasiimkime tuos pinigus ir juos tiesiogiai siųskime mūsų gynybai, tuo pačiu metu deklaruodami, kad mes visiškai neremiame Aliaksandro Lukašenkos“, – teigė verslininkas, pridurdamas, kad tranzitas galėtų tapti svertu kovoje prieš hibridines atakas (pavyzdžiui, kontrabandinius balionus ar migrantus).

Ši pozicija sutampa su valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio retorika. 

Tačiau valdžios institucijų reakcija išlieka šalta. 

Finansų ir Susisiekimo ministerijos neskuba piešti rožinių scenarijų. Skaičiuojama, kad iki sankcijų įvedimo 2022-aisiais visas transporto sektorius iš kalio tranzito uždirbdavo apie 120 mln. eurų per metus, tačiau į valstybės biudžetą per mokesčius patekdavo tik apie 18–20 mln. eurų. 

Tai – lašas jūroje, palyginti su milijardiniais gynybos poreikiais.

Arbitražo spąstai: 12 milijardų dolerių kaina

Didžiausias stabdis vienašališkam tranzito atnaujinimui – ne tik ES vertybinė politika, bet ir Šveicarijoje nagrinėjamas milžiniškas ieškinys. „Belaruskalij“ iš Lietuvos reikalauja atlyginti net 12 mlrd. JAV dolerių nuostolių dėl nutrauktos sutarties.

Teisininkų vertinimu, bet koks tranzito atnaujinimas dabar būtų prilyginamas pripažinimui, kad sankcijos buvo neteisėtos arba nebūtinos. 

Tai „išmuštų saugiklius“ Lietuvos gynybos pozicijai arbitraže. 

Lietuva laikosi pozicijos, kad sutartis su Baltarusijos įmone buvo nutraukta dėl nacionalinio saugumo interesų ir ES bendro sutarimo, o šio pamato sujudinimas gali kainuoti milijardus, kurių jokia tranzito grąža nepadengtų.

Klaipėdos uosto nuostoliai ir politiniai šešėliai

Sustojęs tranzitas skaudžiausiai smogė Klaipėdos uostui. Uosto direkcija skaičiuoja prarandanti apie 14 mln. eurų pajamų kasmet, o krova uoste susitraukė daugiau nei ketvirtadaliu. 

BKT, kuris anksčiau buvo vienas pelningiausių terminalų, dabar veikia minimaliu pajėgumu.

Perspektyva: sąlygos ir derybos

Nors JAV specialusis pasiuntinys Johnas Coaleʼas užsiminė apie galimybę atkurti ryšius, Lietuvos pozicija išlieka dvejopa. 

Premjerė Inga Ruginienė neatmeta derybų viceministrų lygmeniu galimybės, tačiau tik tuo atveju, jei Minskas įvykdys griežtas sąlygas: sustabdys kontrabandinius balionus, grąžins sulaikytus vilkikus ir užkardys neteisėtą migraciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad trąšų klausimas nėra vien Lietuvos vidaus reikalas – tai europinis sprendimas. 

Kol Briuselis ir Minskas neranda bendros kalbos dėl politinių kalinių ir demokratinių procesų, „pragmatiškas“ Lietuvos verslininkų požiūris lieka įkalintas tarp geopolitinių girnų ir teisinių batalijų.

Šaltinis: BNS / Alfa.lt /